Raitelių armija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Raitelių armija (rus. Конная армия) – operatyvinis strateginis Raudonosios Armijos junginys, naudotas stambiems operatyviniams strateginiams uždaviniams spręsti. Vienas pagrindinių smogiamųjų RTFSR ginkluotųjų pajėgų junginių Rusijos pilietinio karo metais.

Raudonojoje Armijoje buvo dvi raitelių armijos:

Pirmoji raitelių armija suformuota 1919 m. gruodį.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raitelių armiją sudarydavo:

  • 3-4 kavalerijos divizijos
  • (kartais) atskiroji kavalerijos brigada
  • sudėtingų operacijų metu papildydavo 1-2 papildomomis kavalerijos divizijomis, kartais – ir 2-3 šaulių divizijomis
  • aviacijos būrys
  • šarvuotųjų automobilių ir šarvuotųjų traukinių daliniai

Raitelių armijų sudėtis nebuvo pastovi. Pavyzdžiui, (1920 m.):

  • 1-oji raitelių armija: 14-26 tūkst. karių (iš jų – 9-16 tūkst. kardų),
  • 2-oji raitelių armija: 5-21 tūkst. karių (iš jų – 3-8 tūkst. kardų).

Pagrindinės raitelių armijos sudėties ginkluotėje būdavo: