Radvilonių dvaras
55°49′55″ š. pl. 23°44′28″ r. ilg. / 55.83194°š. pl. 23.74111°r. ilg.
| Radvilonių dvaras | |
|---|---|
 Dvaro rūmai su oficina, 2014 m.
| |
| Vieta | Radviloniai, Radviliškio rajonas |
| Įkurtas | XVIII a. pab. – XIX a. pr. |
| Rūmų stilius | Klasikinis |
| Bajorų giminės | fon Ropai |
| Parkas | Parko fragmentai |
| Pastatų būklė | Įvairūs pastatai, tvenkinys |
Radvilonių dvaro sodyba išlikusi Radviloniuose, Radviliškio rajone, prie kelio 3407 Velžiai–Radviloniai–Maldžiūnai .
Radvilonių dvaro ansamblį sudarė rūmai ir per 16 sodybos pastatų, kurių dauguma išlikę, bet yra apverktinos būklės. Dvaro klasikiniai rūmai statyti XVIII a. pab. – XIX a. pr. Parko landšaftas, želdiniai, Šakos upelis sužaloti melioratorių, kapinių koplyčia ir pačios kapinės sunyko. Radvilonių dvaro sodybai 1989 m. spalio 18 d. aktu nustatytos architektūros ansamblio teritorijos ir saugomo gamtinio landšafto zonos ribos. Parko teritorija užima 13,4 ha, saugomo gamtinio landšafto zona – 2,4 ha. 1991 m. gruodžio 23 d. KPC raštu Nr. 246 buvusiai Radvilonių dvaro sodybai suteiktas Kultūros paminklo statusas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Radvilonių dvaro istorija, kiek siekia rašytinės žinios, nuo 1789 m. yra susijusi su vokiečių kilmės baronų fon Ropų gimine. Šio dvaro žemės dabartinėje Alksnupių apylinkėje XVI a. buvo Šeduvos seniūnijos, o vėliau – XVIII a. pabaigoje – Šeduvos grafystės valdose. Ropų giminė iki pat XX a. vidurio šiame regione valdė daugelį dvarų, kurių vienas didžiausių buvo Pakruojyje.
Teodoro fon Ropo įpėdiniams pasidalijus atskirus dvarus, XIX a. pr. Radviloniai tapo vienos iš Ropų giminės atžalų šeimos atskira rezidencija. XIX a. viduryje Radvilonius valdė Adolfas fon Ropas, vėliau – Fridrichas fon Ropas, o nuo 1906 m. – jo sūnus Alfredas Fridrichas, kuris mirė 1919 m. Po jo mirties Radvilonių dvaras, kurį sudarė virš 1000 ha žemės, buvo padalintas žmonai ir vaikams. Po 1921 m. turto padalijimo Radvilonių dvaras turėjo 766,216 ha žemės. 1923 m. žemės reformos metu dalis šių žemių buvo paimta į žemės fondą naujakuriams aprūpinti. Radvilonių dvarui liko 185,55 ha. 1941 m. Radvilonių dvaro sodyba buvo nacionalizuota. Ropai, nors ir turėjo Lietuvos pilietybę, repatrijavo į Vokietiją.
Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė „Draugo“ kolūkis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dvaro sodybos pastatai ir jų grupės išparduoti pajininkams (skirtingiems savininkams). Iš tokių šeimininkų 2006 m. pagrindinį dvaro pastatą su oficina įsigijo Irena Rainčė.
Dvare veikia UAB „Radvilonių dvaro amatinė“, įkurta 2011 m.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
- Apie Radvilonių dvarą[neveikianti nuoroda]
- Keturios moterys ryžosi prikelti dvarą Archyvuota kopija 2022-07-31 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos dvarų duomenų bazė Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.