Rūdaičių šv. Antano Paduviečio koplyčia

55°56′23″š. pl. 21°10′35″r. ilg. / 55.9398°š. pl. 21.1765°r. ilg. / 55.9398; 21.1765

Rūdaičių šv. Antano Paduviečio koplyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Palangos
Savivaldybė	Kretingos rajonas
Gyvenvietė	Rūdaičiai
Adresas	Ežero g. 3
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	2011 m.

Rūdaičių šv. Antano Paduviečio koplyčia – naujai įrengta, veikianti katalikų koplyčia Kretingos rajone, Rūdaičiuose (Kretingos sen.), 7 km į šiaurės vakarus nuo Kretingos. Priklauso Vydmantų šv. Jono Krikštytojo parapijai.^[1] Koplyčia atidaroma mišioms sekmadieniais. Ja rūpinasi Rūdaičių „Pajūrio bendruomenė“.

2011 m. vasario 19 d. Vatikano Apaštališkoji penitenciarija išleido dekretą, suteikiantį Rūdaičių koplyčiai visuotinius atlaidus (šis dokumentas saugomas Vydmantų parapijoje). 2013 m. birželio 13 d. naujai įrengtose patalpose koplyčią pašventino Palangos parapijos kunigas Kęstutis Timofejevas.

2017 m. Šv. Antano Paduviečio koplyčia pasipuošė tabernakuliu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslu, kurie mišių metu buvo pašventinti. Tai sutapo ir su Popiežiaus Jono Pauliaus II (1920–2005) dvylikos metų mirties metinėmis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu Rūdaičiai garsėjo kaip turtingo Karolio Požėlos kolūkio centras. Tuometinio pirmininko Stanislovo Mažeikos rūpesčiu, dar prieš sugriūvant kolūkiui, 1990 m. vaizdingoje Rūdaičių tvenkinio pakrantėje pastatyta masyvi koplyčia. Kalbama, kad pirmininkas pagailėjo žmonių, kurie eidavo melstis į atokius maro kapus ir prie mažos koplytėlės Prano Drungilo sodyboje.^[2] Statybos vyko iš žmonių suaukotų pinigų. Koplyčią suprojektavo architektas Adomas Skiesgilas. Ji buvo pastatyta Sąjūdžio iškilimo laikais. Tuomet gyvenvietėje atsirado skulptūrų, mažosios architektūros objektų, tarp jų – ir koplyčia. Vietos gyventojai papuošė naująją koplyčią šventųjų paveikslais, skulptūromis, šalia pasodino nedidelį parką, erdvę aplink koplyčią apšvietė, surengė pašventinimo iškilmes.

Koplyčia tikinčiųjų lūkesčius tenkino ribotai. Mišios prie jos buvo aukojamos tik vasarą, nereguliariai. Kitu metų laiku retkarčiais iš Lenkimų atvykstantis kunigas buvo priimamas kultūros namų filiale. Seniesiems rūdaitiškiams melstis pasaulietinėje erdvėje nebuvo priimtina. S. Mažeika teigė, kad buvo gavęs leidimą statyti Rūdaičiuose ir bažnyčią. Deja, idėja žlugo, kai ūkio vadovas išėjo iš darbo. Anot jo, Vilniuje jau buvo parengtas bažnyčios projektas, bereikėjo jį parsivežti ir įgyvendinti, nes vieta jau buvo žinoma – parke, priešais mokyklą.^[2]

Kalbama, jog S. Mažeikos koplyčios Švč. Mergelės Marijos skulptūra priklausė Kazimieraičių šeimai, ir yra atkeliavusi iš buvusio Nagarbos kaimo. Iš koplyčios Marijos statula buvo paimama ir nunešama į kultūros namus Mišioms.^[2]