Pyragių kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pyragių kapinynas 1984 m.

Pyragių kapinynas – X–XII a. kapinynas, esantis Pyragių kaime (Kupiškio r.)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1898 m. kasant žvyrą, 150 m. į Š nuo Kupos upės buvo rasti žmogaus griaučiai su XXII a. papuošalais: antkakle plokščiais galais ir trapeciniais kabučiais, 2 vytinėmis antkaklėmis kilpiniais galais, apyrankėmis, visi radiniai aptikti vienoje vietoje. Pasak, to meto vietinių gyventojų visi radiniai buvo rasti vienoje vietoje.

Siekiant nustatyti objekto archeologinę vertę ir patikslinti teritoriją, 1984 m. archeologo Povilo Tebelškio buvo atliekami Pyragių kapinyno archeologiniai žvalgymai. Jų metu ištirti 6 plotai (100 m².), jokių kapų ir radinių neaptikta, todėl konstatuotina, jog kapinynas, imant žvyrą, sunaikintas pilnai.

Lokalizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinynas yra Kupiškio miesto ribose apie 0,1 km į Š nuo Kupos upės ir 0,5 km į P nuo Pyragių (Indubo) ežero, Pyragių kaime.

Radiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis radinių dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pateko į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų, kurio inventoriaus knygoje rašoma, jog minėtus radinius Kupiškio klebonas Stanislovas Baltrimas 1938 m. per Juozą Puziną padovanojo muziejui.

Pasakojimai, padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak žmonių pasakojimų čia palaidoti turkai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Povilas Tebelškis, Buvusių Pyragių senkapio ir Plundakių senkapio (Kupiškio r.) 1984 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaita, Vilnius, 1985.
  • Andra Simniškytė „Geležies amžius Sėloje. Sėlos archeologijos sąvadas“, P.336., Vilnius, 2013.