Puntukas
Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, oeologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.
Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.
Į pietvakarius nuo Anykščių yra akmuo Puntuko brolis.
Aprašas
| Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) | |
|---|---|
| Vardininkas: | Pùntukas |
| Kilmininkas: | Pùntuko |
| Naudininkas: | Pùntukui |
| Galininkas: | Pùntuką |
| Įnagininkas: | Pùntuku |
| Vietininkas: | Pùntuke |
Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Milžinas sveria apie 265 tonas, yra 6,9 m ilgio, 6,7 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 kub. m. Puntukas – lauko riedulys, todėl jo tankis prilygsta dvigubam vandens tankiui – maždaug apie 1,8-2,2 vandens tankio. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.
Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius 1943 m. vidurvasarį iškalė skulptorius Bronius Pundzius.
Kilmė
Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
Legenda
Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.
