Faringaliniai priebalsiai
Faringaliniai priebalsiai, arba rykliniai priebalsiai (gr. pharynx, kilm. pharyngos 'ryklė') – priebalsiai, kuriuos tariant liežuvio šaknis priartinama prie ryklės vidinės sienelės.[1]
Faringaliniai priebalsiai vartojami afroazinėse, šiaurės vakarų Kaukazo ir šiaurės rytų Kaukazo kalbose, Britų Kolumbijoje (haidų kalboje, sališų kalbų vidinėje atšakoje, vakašų kalbose) ir kai kuriose kitose kalbose.
TFA sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į TFA sąrašą įtraukti šie faringaliniai priebalsiai:
| TFA | Aprašas | Pavyzdys | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Kalba | Rašyba | TFA | Reikšmė | ||
| ʡ | duslusis faringalinis (epiglotalinis) sprogstamasis | agulų k. Ričos tarmė[2] | йагьІ | [jaʡ] | vidurys |
| ʜ | duslusis (epiglotalinis) virpamasis | хІач | [ʜatʃ] | 'obuolys | |
| ʢ | skardusis faringalinis (epiglotalinis) virpamasis | Іекв | [ʢakʷ] | šviesa | |
| ħ | duslusis faringalinis pučiamasis | arabų | حَـر | [ħar] | šiluma |
| ʕ | skardusis faringalinis pučiamasis | عـين | [ʕajn] | akis | |
| ʡ̯ | faringalinis (epiglotalinis) vienadūžis | dahalų | [nd̠oːʡ̆o] | purvas | |
| ʕ̞ | faringalinis aproksimantas | danų | ravn | [ʕ̞ɑʊ̯ˀn] | varnas |
| ʡʼ | faringalinis (epiglotalinis) ejektyvinis | darginų | |||
| ʡ͡ʜ | duslioji epiglotalinė afrikata | haidų (Haidaburgo tarmė) | x̱ung[3] | [ʡ͡ʜuŋ] | tėvas |
| ʡ͡ʢ | skardžioji epiglotalinė afrikata | somalių[4] | cad | [ʡʢaʔ͡t] | baltas |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Faringalizacija“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-09-01.
- ↑ Kodzasov, S. V. Pharyngeal Features in the Daghestan Languages. Proceedings of the Eleventh International Congress of Phonetic Sciences (Tallinn, Estonia, Aug 1-7 1987), pp. 142–144.
- ↑ „Haida Words“. www.native-languages.org. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
- ↑ Edmondson, Jerold A.; Esling, John H.; Harris, Jimmy G. Supraglottal cavity shape, linguistic register, and other phonetic features of Somali (PDF) (Ataskaita). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-03-15. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.