Proktitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Proktitas (sen. gr. prōktos – išeinamoji anga) – tiesiosios žarnos uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (dizenterijos, tuberkuliozės, vidurių šiltinės, gonorėjos, sifilio), patekę pro žarnyną arba išeinamąją angą. Kartais proktitas prasideda, sergant hemorojumi ir kitomis ligomis.

Sergant proktitu, ligoniui skauda tiesiojoje žarnoje, jis dažnai tuštinasi, išmatose būna gleivių, kartais kraujo.

Liga gydoma sulfanilamidais, antibiotikais bei kitais vaistais. Daromos gydomosios klizmos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ProktitasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 225 psl.