Pereiti prie turinio

Proktitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Proktitas (sen. gr. prōktos – išeinamoji anga) – tiesiosios žarnos uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (dizenterijos, tuberkuliozės, vidurių šiltinės, gonorėjos, sifilio), patekę pro žarnyną arba išeinamąją angą. Kartais proktitas prasideda, sergant hemorojumi ir kitomis ligomis.

Sergant proktitu, ligoniui skauda tiesiojoje žarnoje, jis dažnai tuštinasi, išmatose būna gleivių, kartais kraujo.

Liga gydoma sulfanilamidais, antibiotikais bei kitais vaistais. Daromos gydomosios klizmos.[1]

  1. ProktitasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 225 psl.