Prienosiniai ančiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prienosinių ančių rentgenografija

Prienosiniai añčiai - porinės ertmės aplink nosies ertmę išsidėsčiusiuose kauluose, jos susisiekia su nosies ertme, pilnos oro ir išklotos gleivinę, kuri yra nosies gleivinės tęsinys. Dėl šios priežasties infekcija gali laisvai plisti. Ančių gleivinė plonesnė nei nosies ertmės, ji tvirtai suaugusi su antkauliu ir sudaro ištisinį sluoksnį.

Pagrindinė ančių funkcija - balso rezonatorius, taip pat ančiai padidina paviršių reikalingą sušildyti praeinantį orą, padidinamos kaulo vietos, minimaliai padidėjant masei.

Kaktikaulio antis[taisyti | redaguoti kodą]

Išsidėsto kaktikaulio nosinėje dalyje virš nosies šaknies, įvairiai nusitęsia aukštyn į jo žvyną ir atgal į akiduobinę dalį. Dažniausiai yra nesimetriški. Ančių viduje gali būti įvairus skaičius kaulinių pertvarėlių ar kišenių. Pro kaktinį nosies kanalą, esantį akytkaulio labirinto priekinėje dalyje, antis atsiveria į nosies ertmės vidurinės landos priekinę dalį, į pusmėnulines žiotis.

Pleištakaulio antis[taisyti | redaguoti kodą]

Užima visą pleištakaulio kūną ir pasižymi gana didele asimetrija. Bendras abiejų ančių tūris gali siekti 8 cm³. Ančio atvara yra pleištakaulio kūno priekiniame paviršiuje, čia jis atsiveria virš nosies kriauklės į pleištinę akytkaulio kišenę.

Akytkaulio antis[taisyti | redaguoti kodą]

Yra akytkaulio labirinto viduje. Jį sudaro nevienodas skaičius, dažniausiai iki 20, įvairaus dydžio akytkaulio ląstelių. Užpakalinės ląstelės atsiveria į nosies ertmės viršutinę landą, priekinės ir vidurinės - į viduriniąją.

Viršutinio žandikaulio antis[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausias iš visų prienosinių ančių, užima visą viršutinio žandikaulio kūną, tūris siekia 15 - 18 cm³. Atsiveria į vidurinės nosies landos priekinėje dalyje esančias pusmėnulines žiotis, kartu su kaktiniu ančiu. Vikiteka