Priedzūkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Priedzūkis – etninis–kalbinis kraštas pietų Lietuvoje, apimantis Prienų rajono pietrytinę ir Alytaus rajono šiaurinę dalis: plotą tarp Balbieriškio, Jiezno, Užuguosčio, Alytaus, Ūdrijos ir Butrimonių. Čia gyvenantys pietų aukštaičiai kalba patarme, turinčią daug dzūkų tarmei būdingų bruožų. Būtojo kartinio vns. I asm. nevartoja afrikatų č ir dž („matiau“, „rodiau“ vietoje „mačiau“ ar „roiau“), tariamosios nuosakos vns. I ir II asm. lytys kaip dzūkų („būtau“, „sakytai“ vietoje „būčiau“, „sakytum“), vietoje šaknyje esančių nosinių ę ir ą taria į ir ų („kįstie“, „kųsnis“ vietoje „kęsti“, „kąsti“). Punios, Jiezno, dalinai Butrimonių apylinkių gyventojai labai atvirai taria dvibalsį uo („dvana“ vietoj „duona“).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Priedzūkis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 443