Priešdinastinis Egiptas
Priešdinastinis Egiptas – Egipto istorijos laikotarpis nuo pirmųjų gyvenviečių iki Ankstyvosios karalystės 3100 m. pr. m. e., kai valdė Menas ir Narmeras. Priešdinastinis laikotarpis atitinka Neolitą, prasidėjusį 6000 m. pr. m. e. ir jam priklauso Protodinastinis laikotarpis (Nakvada III laikotarpis Aukštutiniame Egipte).
Priešdinastinio Egipto datos buvo nustatytos prieš didelius kasinėjumus Egipte ir dabartiniai radiniai rodo, kad perėjimas iš priešdinastinio Egipto į dinastinį vyko labai pamažu. Todėl atsirado terminas Protodinastinis laikotarpis (kitaip Dinastija 0) apibudinti tą laikotarpį dėl kurio priklausomybės mokslininkai nesutaria.
Priešdinastinis Egiptas skirstomas į kultūrinius laikotarpius, pavadintus tų vietų pavadinimais, kur buvo pirmąkart atrastas savitas gyvenvietės tipas. Tačiau vystimasis, būdingas visam Protodinastiniui laikotarpiui, pastebimas visame Priešdinastiniame laikotarpyje, tad kultūros yra ne atskiri vienetai, o subjektyvus bendros civilizacijos skirstymas.
Dauguma šio laikotarpio radinių aptinkama Aukštutiniame Egipte, nes Nilo dumblas palaidojo artefaktus Nilo Deltoje.[1]
Vėlyvasis paleolitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vėlyvasis paleolitas prasidėjo 30 tūkst. m. pr. m. e.[2]
Vadi Halfa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologas Waldemar Chmielewski aptiko vienus seniausių Egipto pastatų prie pietinės Egipto sienos netoli Vadi Halfos. Tai buvo mobilios struktūros, lengvai surenkamos ir išardomos, kurias naudojo medžiotojai-gėrybių rinkėjai[2].
Atiro kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atiro kultūra pasiekė Egiptą 40 tūkst. m. pr. m. e.
Kormusano kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kormusano kultūra Egipte prasidėjo 40-30 tūkst. pr. m. e.[2] Šios kultūros atstovai gamino pažangius įrankius ne tik iš akmens, bet ir žvėrių kaulų bei hermatito. Jie gamino mažus strėlių antgalius, panašius į Amerikos indėnų, bet nerasta lankų. Kultūra pasibaigė 16 tūkst. m. pr. m. e, kai regione atsirado kitos kultūros, o tarp jų Gemajano[3] .
Mezolitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Halfano kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Halfano kultūra klestėjo Egipto ir Nubijos Nilo slėnyje 18-15 tūkst. pr. m. e., be to buvo aptikta gyvenvietė, įkurta 24 tūkst. pr. m. e. Gyventojai mito dideliais bandų gyvūnais ir Kormusano stiliumi pagauta žuvimi. Artefaktų koncentracija rodo, kad gyventojai buvo sėslesni[4]. Jie laikomi Iberijos – Mauritanijos kultūros, kuri per Sacharą pasiekė Ispaniją, pirmtakais. Halfano kultūra išsivystė iš Kormusano[5], kuri rėmėsi specializuota medžiokle, žvejyba, gėrybių rinkimu. Pagrindinis tos kultūros palikimas yra akmeniniai įrankiai ir uolų tapyba.
Kvadano ir Sebilijos kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
20 archeologinių vietų Aukštutinėje Nubijoje priskiriamos javus malančiai mezolito kultūrai, vadinamai Kvadano pavadinimu, kurios atstovai rinko laukinius javus Nilo slėnyje Sahaba Daru Nilo fazės pradžioje, kai Sacharos sausėjimas privertė Libijos oazių gyventojus keltis į Nilo slėnį[6].
Kvadano žmonės sukūrė pjautuvus ir girnas apdoroti javams. Tačiau nėra įrodymų, kad šiais yrankiais naudotasi po 10 tūkst. pr. m. e., kai juos pakeitė medžiotojai ir gėrybių rinkėjai[2].
Žiedadulkių analizė rodo, kad Sebilikos kultūra (vadinama Esnos kultūra) rinko kviečius ir miežius. Nerasta sukultūrintū javų (javai pradėti auginti Mažojoje Azijoje ir Palestinoje[6]). Manoma, kad dėl sėslesnio gyvenimo būdo padažnėjo karai, nuostolingi žemės ūkiui ir nulėmę laikotarpio pabaigą[6].
Mušabio kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mušabio kultūra atsirado Nilo slėnyje ir laikoma Natufo kultūros, kuri susijusi su žemdirbystės atsiradimu[7][8], pirmtake. Epipaleolito natufiečiai nugabeno partenokarpines figas iš Afrikos į pietvakarinę Derlingojo pusmėnulio dalį apie 10 tūkst. m. pr. m. e.[9] Manoma, kad mušabiečiai emigravo į Levantą ir susimaišė su kebaraniečiais.
Harifo kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad harifiečiai atvyko iš Fajumo ir Egipto rytinių dykumų vėlyvojo mezolito laikais ir susimaišė su ikipuodininkystės neolito B kultūra (PPNB), kurios įrankiai panašūs į harifiečių. Asimiliacija sukūrė grupę kultūrų, kurios išrado klajokišką gyvulių auginimą ir tikriausiai išplatino protosemitines kalbas po Mesopotamiją[10].
Neolitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Redford, Donald B. Egypt, Canaan, and Israel in Ancient Times. (Princeton: University Press, 1992), p. 10.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Minnesota State University EMuseum Archyvuota kopija 2010-01-27 iš Wayback Machine projekto.: Ancient Egyptian Culture: Paleolithic Egypt Archyvuota kopija 2010-06-01 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 6 April 2010.
- ↑ Nicolas-Christophe Grimal. A History of Ancient Egypt. p. 20. Blackwell (1994). ISBN 0631193960
- ↑ David C. Scott. Upper Paleolithic 30,000-10,000
- ↑ Midant-Beatrix Reynes. The Prehistory of Egypt: From the First Egyptians to the First Pharohs. Wiley-Blackwell (2000). ISBN 0631217878.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Grimal, Nicolas. A History of Ancient Egypt. p.21. Librairie Arthéme Fayard, 1988
- ↑ Pleistocene connexions between Africa and Southwest Asia: an archaeological perspective doi=10.1007/BF01117080|journal African Archaeological Review year 1987 first1 O.volume 5, pages=29
- ↑ The Natufian Culture in the Levant, Threshold to the Origins of Agriculture, journal Evolutionary Anthropology volume=6 issue=5 pages=159–177 doi=10.1002/(SICI)1520-6505(1998)6:5<159::AID-EVAN4>3.0.CO;2-7}}
- ↑ Kislev ME, Hartmann A, Bar-Yosef O (2006) Early domesticated fig in the Jordan Valley. Nature 312:1372–1374.
- ↑ Zarins Juris (1990), "Early Pastoral Nomadism and the Settlement of Lower Mesopotamia" (Bulletin of the American Schools of Oriental Research), No. 280 (Nov., 1990), pp. 31-65