Preventyvioji justicija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Preventyvioji justicija (užkardomasis teisingumas) - teisingumo sistema, kurioje teisėtumas ir teisingumas užtikrinamas ne tik teismo kaip justicijos institucijos, bet ir įgaliotų asmenų. Siekis - apsaugoti sąžiningus asmenis, užtikrinti atliekamų veiksmų, sandorių teisėtumą, siekiant išvengti nelegalių veikų. Tam ypač pasitarnauja Lotyniškasis notariatas (kontinentinė teisė). Notaras iš esmės vykdo preventyvaus teisėjo funkcijas ir atlikdamas notarinius veiksmus yra nepriklausomas, panašiai kaip teisėjas nagrinėdamas bylas[1]. Jis siekia, kad tarp jo tvirtinamų sandorių šalių nekiltų ginčų dėl jų valios suderinamumo, dėl sandorio sąlygų ar jo teisėtumo.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Preventyvioji justicija sumažina teismų sistemos išlaidas. Pvz., 1996 m. JAV, kur nėra lotyniško notariato, teismam išlaikyti skirta 2 % BVP. Vakarų Europoje - vos 0,4 %, t. y. 5 kartus mažiau.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]