Prancūzas (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Prancūzas“

Kilmės šalisRusijos vėliava Rusija
RežisieriusVera Storoževa
VaidinaMarija Golubkina
Tjeri Monfrėjus
Jekaterina Vuličenko
Garikas Sukačiovas
Dmitrijus Orlovas
Sergejus Popovas
Metai2004
ŽanrasKomedija
Trukmė104 min.
Kalbarusų
IMDb įrašas

Prancūzas (rus. Француз) – 2004 metų rusiškas filmas, komedija.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Gyveno savo dvare baronas, turtingiausias žmogus Prancūzijoje, o rašydavo laiškus į Rusiją Irinai. Juose jis aprašė savo buitį. Melavo, kad gyvena kukliame vieno kambario bute, kad dirba degalinėje. O mergina, vardu Irina, medžiojo jaunikius tiek savo miestelyje, tiek užjūrio princus bandė apžavėti. Iš tikrųjų Polis susirašinėjo su Aniuta, kuri mokėjo prancūziškai ir dirbo vertėja. Prieš Naujus metus į barono dvarą rinkosi svečiai, o jis nusprendė vykti į Rusiją. Traukinyje jis išgėrė, o pabudo be dokumentų, pinigų, telefono ir net drabužių. Apvogtasis klajojo po miestą be dokumentų, apdriskęs ir visi jį laikydavo bomžu. Netikėtai susitiko Aniutą, kuri jį parsivedė namo. Jis pasakojo, koks turtingas, įtakingas, o ji nelabai tikėjo šiomis pasakomis. Netrukus atvyko ir Liolikas (Leonidas), vyrukas, kuris siekė Aniutos dėmesio.[1]

Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – veikėjas
  • Marija Golubkina (rus. Мария Голубкина) – Ania (Aniuta), vertėja, kuri rašė laiškus.
  • Tjeris Monfrėjus (pranc. Thierry Monfray) – baronas Polis de Ruso, labai turtingas žmogus.
  • Garikas Sukačiovas (rus. Гарик Сукачёв) – Aniutos kavalierius, tolimųjų reisų vairuotojas.
  • Jekaterina Vuličenko (rus. Екатерина Вуличенко) – Yraa (Irina Kuznecova), kurios vardu buvo susirašinėjama su prancūzu.

Kūrėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prodiuseriai Sabina Jeremejeva (Сабина Еремеева), Jekaterina Filipova (Екатерина Филиппова), Vladimiras Lebedevas (Владимир Лебедев).
  • Režisierius Vera Storoževa (Вера Сторожева).
  • Scenaristas Ilja Avramenka (Илья Авраменко).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]