Šlažų tiltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°19′23″N 21°27′14″E / 55.323066°N 21.453939°E / 55.323066; 21.453939

Šlažų tiltas
Nemuno potvynis. Šlažų tilto apylinkės.jpg
Informacija
Vieta Šilutės rajonas
Ilgis 13 arkų
Pastatytas 1926 m.
Konstrukcija arkinis tiltas
Nemuno deltos regioninis parkas.png
Tilto prieigos (nuo Rusnės pusės)

Šlažų tiltas, arba Prezidento K. Griniaus tiltasarkinis gelžbetoninis tiltas kelyje  206  ŠilutėRusnė  per potvynių užliejamos zonos žemiausią vietą Šlažų kaime, Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke.

Potvyniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltas ypatingas tuo, kad nejungia dviejų kurios nors upės krantų, o skirtas tik polaidžio vandenims nutekėti. Kasmet pavasarį, kai Nemunas išsilieja, Rusnės apylinkių žemumos užliejamos potvynio vandens. Ant potvynio protakos pastatytas tiltas, kurio važiuojamoji dalis įrengta ant 13 arkų. Į pietus nuo tilto plyti Žalgirių miškas. Tilto prieigos kiekvieną pavasarį ženkliai apsemiamos. Apsemtoje teritorijoje įprastai skelbiama ekstremali situacija, nes vandens gylis ant apsemto kelio pasiekia 1 m ir daugiau. Dėl aukšto vandens lygio ir ledo lyčių važiuoti apsemtu ruožu įmanoma tik specialiosios paskirties transporto priemonėmis, todėl tiltas įprastam eismui būna laikinai uždaromas, jo prieigose įrengiamas policijos postas.[1] Per potvynius organizuojama Šilutės-Rusnės perkėla.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, nelengvus ekonomikos laikus išgyvenusi Lietuvos valdžia suskubo pastatyti tiltą užliejamoje teritorijoje. 1926 m. vasarą į naujo, 616 tūkst. litų [2] kainavusio tilto atidarymo iškilmes buvo atvykęs tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Jis buvo pirmasis iš prezidentų, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos. 1990 lapkričio 23 d. prie tilto buvo atidengta memorialinė lenta. 1995 m. objektas įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą,[3][4] kaip turintis istorinę ir techninę reikšmę.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]