Ponašemu kalba
(Nukreipta iš puslapio Ponaschemu)
| Ponašemu kalba Ponaschemu | |
| Kalbama | Vokietijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | apie 500 |
| Kilmė | vokiečių kalba, žemutinių sorbų kalba |
Ponašemu kalba (vok. Ponaschemu) – maišyta kalba, kurios pagrindas – vokiečių ir žemutinių sorbų kalbos.[1] Nykstanti, kalbančiųjų likę apie 500 žmonių. Kalbama Vokietijoje.
Leksika maišyta, gramatika daugiausiai sorbiška. Ši kalba vartota iki XX a. vidurio, pirmiausia – Šprėvaldo (Spreewald, Brandenburgo žemė) kaimuose, kur kartu gyveno sorbai ir vokiečiai. Miestuose ši kalba vartota retai, kadangi turėjo „kaimiečių“ kalbos įvaizdį. XXI a. beveik nebekalbama, nes žemutinių sorbų kalbą išstumia bendrinė vokiečių kalba.
Kalbos pavyzdys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikiškas eilėraštukas, 1890 m. užrašytas Šprėvalde:
| ponašemu kalba | vokiečių kalba | vertimas |
|---|---|---|
| Morgenrot, swinja tot. Škla grochow, zwerjcha knochow. Šklicka rajsa, zwerjcha šajsa | Morgenrot, Schweine tot. Schüssel Erbsen, oben Knochen. Schüssel Reis, oben Scheiß | Saulei tekant kiaulė mirs. Lėkštė su žirniais, ant jų – kaulai. Ryžiai ant padėklo, viršuje – uodega |
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Der Niedersorben Wendisch – Domowina-Verlag ISBN 3-7420-1886-8
- Serbska Pratyja 2008
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Dort »auf der Heede« in der Niederlausitz spricht man »Ponaschemu«, eine Unter-uns-Sprache aus einem Gemisch sorbischer und deutscher Wörter.“ In: Johanna Berger: Erwin Strittmatter: »Man hat seine Schwierigkeiten mit der Weisheit …« In: Konturen. Magazin für Sprache, Literatur und Landschaft, Heft 1, 1992, S. 57–64, Zitat S. 59.