Poltavos mūšis
Poltavos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Poltavos mūšis, 1726 m. Deniso Martenso jaunesniojo paveikslas | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
![]() |
![]() | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
![]()
|
![]() ![]() ![]() ![]() ![]() | ||||||
Pajėgos | |||||||
Švedijos jungtinės pajėgos apie 30,000 | Rusijos jungtinės pajėgos: apie 75,000 |
Poltavos mūšis, vykęs 1709 m. liepos 8 dieną tarp Švedijos karaliaus Karolio XII ir Rusijos caro Petro I armijų. Poltavos mūšis buvo svarbiausias Šiaurės karo mūšis, nulėmęs jėgų pusiausvyrą Šiaurės ir Rytų Europoje ir reiškęs Rusijos, kaip didžiosios valstybės iškilimą. Po mūšio į Jelgavą kaip nugalėtojas atvyko Petras I ir ištekino savo dukterėčią Aną Ivanovną už kunigaikščio Frydricho Vilhelmo.[2]
Švedijos pajėgos – 26 000 karių, dar 1 300 buvo apsupę Poltavą. Rusų gretose buvo 42 000 karių, dar 4 000 gynė Poltavą. Mūšio eiga: 16 000 švedų su 4 patrankomis puolė 39 000 rusų su 102 patrankomis ginamas įtvirtintas pozicijas. Žuvo ir buvo sužeista 6 900 švedų, 2 800 iš jų buvo paimta į nelaisvę. Rusai neteko 1 345 karių, dar 3 200 buvo sužeista.
Poltavos mūšis literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poltavos mūšį poemoje Poltava 1828 m. aprašė rusų poetas Aleksandras Puškinas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mackiw, Theodore (2008). „Poltava, Battle of“. Canadian Institute of Ukrainian Studies.
- ↑ BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 29 p. ISBN 9986-9034-0-8.