Politinis dalyvavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Politinis dalyvavimas, dalyvavimas politikoje yra piliečių naudojimosi demokratinėmis politinio veikimo teisėmis, kurios jiems suteiktos konstituciškai, lygis. Politiniai sociologai šį lygį dažnai laiko politinės kultūros lygiu. Vienu iš politinio dalyvavimo matų laikomas rinkiminis aktyvumas, tačiau politinio dalyvavimo tyrimai apima visus laisvanoriškus asmens ar grupės asmenų veiksmus, kurie skirti paveikti politinius sprendimus visuose politinės sistemos lygmenyse. Lengvai matuojamos įprastinės politinio dalyvavimo formos be dalyvavimo rinkimuose yra dalyvavimas partijų ir profesinių sąjungų veikloje, skirtingų grupių atstovų užimamos vietos parlamente ar vyriausybėje.

Skirtingos politinės teorijos politinį dalyvavimą vertina skirtingai, pvz., dalyvavimo demokratijos modelis siekia išplėsti politinį dalyvavimą ir į politinių sprendimų procesą įtraukti kuo daugiau žmonių.

Politinės sociologijos tyrimuose jauni žmonės paprastai apibūdinami kaip radikalesni, rėmimasis etninėmis bei konfesinėmis vertybėmis siejamas su konservatizmu. Žemesnės socialinės padėties gyventojų sluoksniai, ypač neturtingose šalyse, kur gyventojų išsilavinimo lygis neaukštas, politikoje linkę skirti tik juoda ir balta, gera ir bloga. Dėl to jie (kitom aplinkybėm sutampant) greičiau už kitus sluoksnius prisišlieja prie ekstremistinių judėjimų, žadančių lengvai ir greitai išspręsti socialines problemas. Nepasaint šios istoriškai stebėtos tendencijos vien remiantis tam tikrų socialinių sluoksnių psichologinių orientacijų pažinimu ar jų pažiūrų tyrimų duomenimis negali nuspėti ar jie palaikys ekstremistines ar demokratines politines partijas. kai kuriose šalyse, pvz., JAV, balsavimas pagal socialinę priklausomybę nėra aiškiai išreikštas.