Skonio jutimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1. Kartumas 2. Rūgštumas 3. Sūrumas 4. Saldumas

Skonio jutimas – pojūtis, kai skonis jaučiamas dėl liežuvyje esančių skonio receptorių, kurie reaguoja tik į vandenyje (seilėse) ištirpusias medžiagas.

Įvairios ištirpusios medžiagos gali sudirginti tik tam tikrus skonio receptorius. Liežuvio priekinėje dalyje esantys receptoriai jaučia saldumą, esantys užpakalinėje dalyje – kartumą, esantys liežuvio šonuose – rūgštumą, o gale ir pakraščiuose – sūrumą. Ištirpusios medžiagoms sudirginus liežuvyje esančius receptorius, juose kyla nerviniai impulsai, kurie nervais sklinda į galvos smegenis. Tada suvokiamas ir jaučiamas skonis.

Smarkiai nušalus arba nusiplikinus +50 °C temperatūros skysčiu, liežuvis kurį laiką nebejunta skonio.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kas, kada, kodėl? Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, 169 p.