Poezijos slemas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Poezijos slemas – tai poezijos varžytuvės, kurių metu poetai atlieka savo parašytus kūrinius prieš gyvą auditoriją ir teisėjus. Atliekamų kūrinių formatas gali būti itin įvairus, varžytuvės paprastai būna garsios ir pilnos energijos, su auditorijos įsitraukimu, poetų palaikymu ir dramatišku kūrinių atlikimu.

Poezijos slemai prasidėjo Čikagoje 1984 m. Pirmosios varžytuvės buvo skirtos perkelti poezijos rečitalius iš akademinės aplinkos į plačiąją visuomenę. Amerikietis poetas Markas Smitas, įsitikinęs, jog poezijos scena tuo metu buvo „per daug struktūrizuota ir išpustyta“, pradėjo eksperimentuoti, į viešus poezijos skaitymus įtraukdamas varžytuvių detales ir taip paversdamas juos į slemus.[1]

Pasirodymai poezijos slemuose vertinami pagal atlikėjo entuziazmą ar įsitraukimą, stilių ir turinį, poetai gali dalyvauti individualiai arba komandose. Iš auditorijos dažniausia išrenkami penki teisėjai, kurie vertina dalyvių pasirodymus. Kartais poetai vertinami pagal auditorijos įsitraukimą ir triukšmingumą.[2]

Poezijos slemas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuoju poezijos slemu Lietuvoje laikomi 2008 metais „Trubadūro Bacevyčios“ (Kęstučio Bacevičiaus) iniciatyva surengti skaitymai kartu su vaikais ir anarchistais gimtojo Šakių rajono sodyboje. Tais pačiais metais įvyko ir pirmasis oficialus slemas Mokytojų namų kiemelyje (Vilniaus g. 39) Vilniuje, kuris buvo renginio „Su knyga per kultūrinę Europą.Lietuva“ dalis. [3]

2009 metais du Lietuvos atstovai – Darius Jurevičius „Zaizras“ ir Žygimantas Kudirka „Mesijus“ – dalyvavo Europos slemo čempionate Berlyne. 2010 metais ėmė vykti kasmėnesiniai slemo vakarai „Fluxus ministerijoje“. 2011 metais kasmėnesiniai slemo skaitymai išsikraustė į „Bix“ barą Vilniuje, o Lietuvoje apsilankė vienas žymiausių slemo vardų – Saulas Williamsas.[3]

2012 metais išleista knyga apie slemą Lietuvoje pavadinimu „Slemas Lietuvoje!“ (sud. Darius Jurevičius, „Kitos knygos“) [4]

Lietuvoje vykstančiuose slemuose, kaip ir daug kur pasaulyje, dalyviams galioja kelios taisyklės: būtina skaityti tik savo kūrybą, negalima naudoti jokių papildomų ar pagalbinių priemonių, kaip kostiumai, ar muzikos instrumentai ir pasirodymas negali užtrukti ilgiau, nei tris minutes. Varžytuvės vyksta per tris turus. Poetus vertina komisija, sudaryta iš atsitiktine tvarka atrinktų žiūrovų. Pasirodymai vertinami dešimtbalėje sistemoje. Pirmajame ture pasirodo visi dalyviai, antrajame ir trečiajame – daugiausia balų surinkę dalyviai(-ės). Poetų pasirodymo tvarka traukiama burtų keliu. [5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijos slemo pradžia laikoma Amerikiečio poeto Marko Smito surengti poezijos skaitymai, vykę „Get Me High Lounge“ džiazo klube Čikagoje 1984 m. lapkritį. 1986 m. liepą slemas persikėlė į ilgalaikius savo namus „Green Mill“ džiazo klube, kur skaitymai ėmė vykti kiekvieną sekmadienį. [3] 1990 m. Fort Mason, San Franciske įvyko pirmasis Nacionalinis Poezijos Slemas. Šiame sleme dalyvavo komandos iš Čikagos, San Francisko ir vienas poetas iš Niujorko[6]

1999 m. Nacionalinis Poezijos Slemas vyko Čikagoje. Visas renginys buvo stebimas „New York Times“ laikraščio ir „60 minučių“ žinių laidos (CBS). „60 minučių“ parengė 20 minučių reportažą apie poezijos slemą kartu su gyvais poetų pasirodymais „Šopeno Teatre“ (Chopin Theatre)[7]

Nuo 2017 metų Nacionaliniame Poezijos Sleme dalyvauja 72 sertifikuotos komandos penkias dienas trunkančiose varžytuvėse. [8]

Šiandien poezijos slemai vyksta daugybėje šalių aplink pasaulį.

„Poetry Slam Inc.“ rengia ir palaiko tris kasmetines poezijos varžybas nacionaliniu ir pasauliniu mastu: Nacionalinis Poezijos Slemas (NPS), individualus Pasaulio Poezijos Slemas (iWPS) ir Pasaulio Moterų Poezijos Slemas (WoWPS)

Formatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijos slemo vedėjas iš susirinkusių žiūrovų išrenka vertintojus. Nacionaliniuose slemuose būna penki vertintojai, bet mažesni slemai dažnai turi tris. Po kiekvieno poeto pasirodymo kiekvienas vertintojas paskiria taškus pasirodymui. Taškai dažniausiai skirstomi skalėje nuo vieno iki dešimt.

Pirmajame slemo mače pasirodo visi dalyvaujantys poetai. Dauguma slemų vyksta per kelis mačus, per kuriuos iškrenta mažiausiai taškų surinkę poetai. Kai kurie slemai vyksta be poetų iškritimo. „Green Mill“ džiazo klube vykstančiuose slemuose pirmajame mače pasirodo šeši poetai. Slemo pabaigoje poetas surinkęs daugiausia taškų laimi varžybas.

Bet kokie pagalbiniai daiktai, kostiumai ir muzika yra draudžiami slemo pasirodymuose.[9] Tai atskiria šį žanrą nuo tiesioginio jo pirmtako, Performatyviosios Poezijos. Hedvyga Gorski – performatyviosios poezijos, kaip atskiro žanro, pradininkė – laikė pagalbinius daiktus, kostiumus ir muziką kertinėmis minėto žanro dalimis dėl galimybės sukurti teatrišką atmosferą kuria siekta pasirodymo metu suartinti žiūrovą ir aktorių.[10] Kitos taisyklės reikalauja laikytis trijų minučių limito, pasirodymo įvertinimas gali kristi priklausomai nuo to, kiek ilgai pasirodymas užtruko. Tačiau dauguma jaunimo slemų suteikia poetams iki trijų su puse minutės pasirodymui.

Poema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijos slemo pasirodymuose galima pastebėti daugybę skirtingų balsų, stilių, kultūrinių tradicijų ir požiūrių į rašymą ir atlikimą. Performatyviosios poezijos pradininkė, Hedvyga Gorski, iškelia slemų poezijos svarbą kaip senovinės kalbamosios poezijos, kuri buvo skirta pritraukti dėmesį baruose ir viešose erdvėse, tradicijų puoselėjimą.[11]

Kai kurie poetai remiasi vokalinėmis technikomis naudojamomis Hiphopo muzikoje. Kiti taiko nesirimuojančio pasakojimo formules. Kai kurie naudoja tradicinio teatro įrankius, kaip balsų ir balso tonų keitimas, tuo tarpu dar kiti gali skaityti visą poemą ironiškai monotonišku tonu. Kartais poetai nenaudoja nieko kito, tik savo žodžius atlikti poemai, tuo tarpu kiti žaidžia su formatu ir taisyklėmis pasitelkdami šokio ar vokalinės perkusijos elementus.

Vienas iš pagrindinių poezijos slemo tikslų yra mesti iššūkį bet kam, kas teigia turintis autoritetą įvardinti literatūrinę vertę. Visi poetai gali būti kritikuojami, nes kiekvienas iš jų yra priklausomi nuo klausytojų malonės. Kadangi tik poetai surinkę daugiausiai taškų pereina į kitą mačą, klausytojai, būdami tiesioginiais vertintojais, gali nuspręsti iš kurių poetų jie nori išgirsti daugiau kūrinių. Klausytojai taip tampa dalimi kiekvienos poemos, vis labiau suartinant atlikėją, kritiką ir auditoriją.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „History of Slam Poetry – Spoken Word Poetry | Power Poetry“. www.powerpoetry.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-11-26. 
  2. „A Brief Guide to Slam Poetry“. A Brief Guide to Slam Poetry (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-11-26. 
  3. 3,0 3,1 3,2 „Veržli lietuviškojo slemo istorija knygoje „Slemas Lietuvoje!”“. www.bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-20. 
  4. „Ramunė Brundzaitė. Slemas“. literaturairmenas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-20. 
  5. „Slemas – smūgiuojantis ir modernus reiškinys“. www.diena.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-20. 
  6. „PSI FAQ: National Poetry Slam“. Suarchyvuotas originalas 2013-10-29. 
  7. Sid Smith (August 16, 1999). „National Poetry Slam Guild Complex“. Chicago Tribune. 
  8. Sadie Dingfelder (August 15, 2014). „D.C.'s Beltway Poetry Slam triumphs at the National Poetry Slam“. Washington Post. Nuoroda tikrinta 2020-12-27. 
  9. „The Rules of the National Poetry Slam“. my.poetryslam.com [beta]. Poetry Slam, Inc. 2008-02-17. Suarchyvuotas originalas 2012-02-07. Nuoroda tikrinta 2020-12-27. 
  10. . Gorski, Hedwig. (2015) Booby, Mama!: Surreal Cut-Up Spoken Word, 1977 Introduction. CreateSpace. ISBN 978-1507829158.
  11. Gorski, Hedwig & Cole, Joy. (2006). Intoxication: Heathcliff on Powell Street Slough Press. ISBN 978-1427604750.