Plungės žydai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žydų holokausto vieta Kaušėnuose (Plungės raj.)

Plungės žydai Plungėje gyvenę žydai ir jų palikuonys, jųjų bendruomenė (Plungian, Plungiany).

1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų. Tai sudarė 44% visų gyventojų.

Plungėje gimė įžymūs rabinai Reb Yosef Yoizel Hurwitz (1850-1919), Chaim Yitzchak Bloch Hacohen (1865-1948), rašytojas-vertėjas Lazarus Goldschmidt (1871-1950) ir skulptorius-dailininkas Lippy Lipshitz (1903-1980).

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikščio Mykolo Oginskio iniciatyva pastatyta Plungės žydų gimnazija. Žydai juo nemokamai naudojosi keturis dešimtmečius. Po karo žydų gimnazijoje įrengti butai.

Sinagogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1719 m. Plungės žydai gavo teisę mieste pasistatyti sinagogą. Su laiku atsirado 5 sinagogų kompleksas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę sinagoga atiteko žydų bendruomenei. Užtrukus grąžinimo procedūrai, ji labai aptriušo - suremontuoti reikėjo didžiulių lėšų, todėl žydų bendruomenė ją pardavė „Plungės kooperatinei prekybai", kuriai vėliau leista ją nugriauti.[1] 2007 m. trys likusios sinagogos - viena medinė, dvi barokinio stiliaus - buvo nugriautos. Išliko senovinių raudonų plytų pastatas - buvusi žydų gimnazija ir žydų biblioteka, pavadinta garsaus rašytojo Ischoko Pereco vardu. Joks ženklas nežymi šio pastato istorijos.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plungėje gyvenantis tautodailininkas ir Plungės žydų bendruomenės „MOGEN - DOVID“ vadovas[2] Jakovas Bunka, save vadinantis paskutiniu Plungės žydu[3], kartu su kitais menininkais 1986 m. - 1989 m. sukūrė Kaušėnų memorialą atminti Holokausto aukas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baigėsi Plungės sinagogų istorija“ (lietuvių k.). Žemaitis. Nuoroda tikrinta 2012-12-17. 
  2. „Plungės žydų bendruomenė MOGEN - DOVID“ (lietuvių k.). balsas.lt. Nuoroda tikrinta 2012-12-17. 
  3. „Jakovas Bunka“ (lietuvių k.). Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Nuoroda tikrinta 2012-12-17. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]