Plaukiojamasis kranas
Plaukiojamasis kranas (angl. crane vessel, crane ship, floating crane; rus. плавучий кран) – laivas su galingu kranu, kurio pagrindinė funkcija yra kilnoti sunkius krovinius. Didžiausi plaukiojamieji kranai naudojami statybos ar tiesimo darbuose jūroje. Paprastai šie laivai būna vieno korpuso, bet didžiausieji plaukiojamieji kranai dažnai būna katamaranai ar su pusiau panardinamu korpusu, nes tokie jie būna stabilesni.
Atskiras plaukiojamųjų kranų poklasis yra sheerleg plaukiojamieji kranai, kurių kėlimo įtaisas yra su A pavidalo atrama ir negali sukiotis, todėl toks laivas krovinius perkelia sukdamasis visu korpusu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viduramžių Europoje plaukiojamieji kranai, kuri galėjo būti perkelti į bet kurią uosto vietą, pasirodė dar XIV a.[1]
1920 m. 1898 m. statybos JAV linijinis laivas USS „Kearsarge“ (BB-5) buvo perstatytas į plaukiojamąjį kraną su 250 tonų galios strėle. Vėliau šis perdarytas laivas buvo pavadintas Crane Ship No. 1. Jis buvo naudojamas ir tokiems darbams, kaip patrankų ir kitos sunkios įrangos įkėlimas į naujai statomus linijinius laivus. 1939 m. jis iškėlė nuskendusį povandeninį laivą USS „Squalus“ (SS-192).
1942 m. plaukiojamieji kranai (kitaip angl. Heavy Lift Ships 'sunkiojo kėlimo laivai') SS „Empire Elgar“ (PQ16), SS „Empire Bard“ (PQ15) ir SS Empire Purcell (PQ16) buvo pasiųsti į Rusijos arktinius uostus Archangelską, Murmanską ir Molotovską (dabar Severodvinskas). Jie padėjo iškrauti arktinių konvojų laivus uostuose, kurių kranai buvo subombarduoti ar kur jų visai nebuvo (pvz., Bakaricos prieplaukoje Archangelske).
1949 m. kompanija J. Ray McDermott pastatė plaukiojamąjį kraną „Derrick Barge Four“ – baržą su 150 tonų galios sukiojamu kranu. Atsiradę tokie laivai rimtai pakeitė statybos jūroje technologijas. Anksčiau naftos platformas statydavo iš jūroje vietoje, o dabar imta naudoti stambius modulius. Tokių baržinių plaukiojamųjų kranų visiškai pakako statyboms sekliojoje Meksikos įlankos dalyje, kur buvo jūrinės naftos gavybos lopšys).

1963 m. kompanija Heerema Marine Contractors perdarė Norvegijos tanklaivį „Sunnaas“ į plaukiojamąjį kraną „Global Adventurer“ su 300 t keliamąja galia. Tai buvo pirmasis plaukiojamasis kranas jūrinės naftos gavynos pramonėje, kuris buvo normalus laivas. Toks plaukiojamasis kranas buvo geriau pritaikytas veikti audringoje Šiaurės jūroje.
1978 m. Heerema Marine Contractors pastatė dvejus pusiau panirusius plaukiojamuosius kranus „Hermod“ ir DCV „Balder“, kiekvienas su dviem (2000 tonų ir 3000 tonų galios kranais). Vėliau abu buvo patobulinti – padidinta keliamoji galia. Šie plaukiojamieji kranai buvo žymiai mažiau jautrūs jūros bangavimui, todėl jie galėjo dirbti Šiaurės jūroje ir žiemą. Dėl didesnio stabilumo šie plaukiojamieji kranai galėjo kelti sunkesnius krovinius, negu vieno korpuso kranai. Didelės keliamosios galios plaukiojamųjų kranų naudojimas labai paspartino jūrinių naftos platformų statybą – nuo maždaug trijų mėnesių iki kelių savaičių. Šių pirmų tokių plaukiojamųjų kranų efektyvumas paskatino statyti daugiau tokių laivų. 1985 m. McDermott kompanija nuleido į vandenį kraną „DB-102“ su dviem kranais, kiekvienas 6000 tonų galios. Micoperi 1986 m. pastatė „M7000“, turintį du kranus po 7000 tonų galios.
XX a. 9-o dešimtmečio viduryje baigėsi jūrinės naftos gavybos ekonominis bumas, tad 1988 m. Heerema ir McDermott sudarė bendrą įmonę HeereMac.
1990 m. Micoperi subankrutavo. Tuo pasinaudojo Saipem kompanija ir 1995 m. perpirko „M7000“, kurį pervadino į Saipem 7000.
1997 m., po bendros įmonės suirimo[2], Heerema iš McDermott įsigijo DB-102. Laivas buvo pervadintas į SSCV „Thialf“, o 2000 m. dar buvo ir patobulintas, jo kranų galia buvo padidinta iki 7100 t. Dabar tai didžiausias pasaulio plaukiojamasis kranas.
Didžiausi pasaulio plaukiojamieji kranai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiausi plaukiojamieji kranai | |||
---|---|---|---|
Laivas | Kompanija | Keliamoji galia (tonos) | Tipas |
SSCV „Thialf“ | Heerema Marine Contractors | 14200[3] (2 * 7100 tonų) | pusiau paniręs |
„Saipem 7000“ | Saipem | 14000 (2 * 7000 tonų) | pusiau paniręs |
„Svanen“ | Ballast Nedam | 8700 [4] | katamaranas |
„DCV Hermod“ | Heerema Marine Contractors | 8165 (1 * 4536, 1 * 3629)[5] | pusiau paniręs |
„DCV Balder“ | Heerema Marine Contractors | 6350 (1 * 3629, 1 * 2722)[6] | pusiau paniręs |
„Borealis“ [7] | Acergy | 5000 [8] | vieno korpuso |
„Oleg Strashnov“ | Seaway Heavy Lifting | 5000 [9] | vieno korpuso |
„DB 50“ | J. Ray McDermott | 3992 | vieno korpuso |
„Rambiz“ | Scaldis | 3300 [10] | katamaranas |
„Asian Hercules II“ | Smit International | 3200 [11] | vieno korpuso |
„DB 101“ | J. Ray McDermott | 3175 [12] | pusiau paniręs |
„DB 30“ | J. Ray McDermott | 2800 | vieno korpuso |
„LTS 3000“ [13] | Larsen and Toubro/Sapuracrest | 2722 | vieno korpuso |
„Sapura 3000“ [14] | Sapura/Acergy | 2700 [15] | vieno korpuso |
„Stanislav Yudin“ | Seaway Heavy Lifting | 2500 [16] | vieno korpuso |
„Saipem 3000“ | Saipem | 2177 | vieno korpuso |
„OSA Goliath“ | Coastline Maritime | 2000[17] | vieno korpuso |
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ * Michael Matheus: "Mittelalterliche Hafenkräne, " in: Uta Lindgren (ed.): Europäische Technik im Mittelalter. 800–1400, Berlin 2001 (4th ed.), p.346 ISBN 3-7861-1748-9
- ↑ J. Ray McDermott ends HeereMac joint venture
- ↑ American Bureau of Shipping Record, Thialf
- ↑ GustoMSC
- ↑ GustoMSC[neveikianti nuoroda]
- ↑ GustoMSC[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ulstein Sea of Solutions BV[neveikianti nuoroda]
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2010-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ GustoMSC[neveikianti nuoroda]
- ↑ AsianH1.indd
- ↑ Scaldis Salvage & Marine Contractors NV Archyvuota kopija 2016-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ GustoMSC[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ulstein Sea of Solutions BV
- ↑ Ulstein Sea of Solutions BV
- ↑ Acergy – Sapura 3000 Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ GustoMSC[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.marinelog.com/DOCS/NEWSMMIX/2010jan00270.html Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.