Plastifikatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Di (2-etilheksil) ftalatas (DEHP) – įprastas plastifikatorius PVC gaminiuose

Plastifikatoriai (angl. Plasticizers) – priedai, kurie dedami į polimerines medžiagas, siekiant pakeisti jų fizines savybes: suteikti ar padidinti elastingumą arba plastiškumą perdirbimo ir eksploatacijos metu. Plastifikatoriai palengvina ingredientų dispersiją, sumažina mišinių apdorojimo temperatūrą, padidina atsparumą šalčiui, tačiau jų atsparumą šilumai kartais blogina. Kai kurie plastifikatoriai gali padidinti polimerų atsparumą ugnies, šviesos, karščio poveikiui.

Bendrieji reikalavimai plastifikatoriams: geras suderinamumas su polimeru, mažas lakumas, kvapo nebuvimas, cheminis inertiškumas, atsparumas ekstrakcijai iš polimerų skystoje terpėje, pavyzdžiui, aliejais, valikliais.

Naudojami plastifikatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausiai paplitę plastifikatoriai: esteriai, tokie kaip dioktilftalatas (naudojamas PVC dervos apdirbime, dažams gaminti), dibutilftalatas (kaip celiuliozės dervos plastifikatorius ir polivinilchloridas, kaip kaučiuko plastifikatorius), dibutilsebacinatas (klijų dispersijose), diizobutiftalatas, adipino, trimelito, ftalio, ortofosforo rūgščių esteriai. Taip pat naudojamos mineralinės ir nedžiūvančios augalinės alyvos, epoksiduoti sojų aliejai, chlorinti parafinai ir kt.

Taikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausias plastifikatorių naudotojas – plastmasinių gaminių pramonė. Plastikų priedai dažniausiai yra ftalato esteriai polivinilchlorido gamyboje. PVC gaminiai tampa lankstesni ir ilgaamžiai.[1] Dauguma šių priedų naudojama plėvelių, kabelių gamyboje.[2].

Plastifikatoriai – paviršiaus aktyvios medžiagos – plačiai naudojami cementiniuose mišiniuose ir betono skiediniuose. Jų įdedama iki 0,15–0,3% rišiklio masės, kad būtų lengviau formuoti ir sumažinti vandens kiekį. Tai pagerina daugumą sukietinto mišinio savybių, taip pat sumažina cemento ir elektros energijos suvartojimą tankinant betoną (savaime pasiskleidžiantys ir išsilyginantys grindų mišiniai).

Minkštikliai – gumos pramonei priimtinų plastifikatorių pavadinimas. Jie palengvina kaučiuko apdorojimą, sumažina gumos junginių takumo temperatūrą, tačiau nekeičia vulkanizatorių atsparumo šalčiui. Minkštikliai yra, pavyzdžiui, parafino–naftenų ir aromatinės naftos alyvos, kanifolijos, kumarono–indeno ir naftos polimerų dervos, augalinių aliejų reakcijos su siera produktai, naftos bitumai. Minkštikliams taikomi reikalavimai yra tokie patys kaip ir plastifikatoriuose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. David F. Cadogan and Christopher J. Howick „Plasticizers“ in Ullmann’s Encyclopedia of Industrial Chemistry 2000, Wiley-VCH, Weinheim. doi:10.1002/14356007.a20_439
  2. Market Study Plasticizers, 3rd ed., Ceresana, Nov. 2013

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]