Piotras Jakiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Piotras Jakiras
rus. Пётр Ионович Якир
Gimė: 1923 m. sausio 20 d.
Kijevas
Mirė: 1982 m. lapkričio 14 d. (59 metai)
Maskva
Tėvas: Jona Jakiras
Vaikai:

1937-1956 kalintas lageriuose

Veikla: rusų disidentas, istorikas

Piotras Jakiras (rus. Пётр Ионович Якир, 1923 m. sausio 20 Kijevas1982 m. lapkričio 14 d. Maskva) – rusų disidentas, istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip J. Jakiro sūnus 1937-1956 kalintas lageriuose. Nuo 1962 m. dirbo TSRS mokslų akademijos Istorijos institute, skaitė paskaitas apie stalinizmo nusikaltimus. Prisidėjo prie disidentų judėjimo, 1969 m. su kitais įkūrė Žmogaus teisių gynimo TSRS iniciatyvinę grupę. Per jį Maskvos ir Lietuvos disidentai palaikė ryšį su Vakarais. 1972 m. suimtas, 1973 m. nuteistas 3 m. kalėti ir 3 m. tremties. Tardymo metu bendradarbiavo su KGB, per teismą prisipažino esąs kaltas; remiantis jo parodymais mėginta diskredituoti disidentų judėjimą. 1974 m. paleistas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Piotras Jakiras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 477 psl.