Pingelapas
6°13′ š. pl. 160°42′ r. ilg. / 6.217°š. pl. 160.700°r. ilg.
| Pingelap | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Mikronezijos Federacinės Valstijos
| ||||||
| Valstija | Ponpėja (valstija) | ||||||
| Gyventojų | 250 | ||||||
| Plotas | 1,8 km² | ||||||
| Tankumas | 139 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
PingelapVikiteka | ||||||
Pingelapas (angl. Pingelap, Pingelapo kalba: Pikelap) – atolas (ir savivaldybė) Ramiajame vandenyne, Karolinų salose, priklauso Mikronezijos Federacinių Valstijų Ponpėjos valstijai.
Sausumos plotas 1,8 km². Atolą sudaro trys salelės – Pingelapas, Sukoru ir Daekaė – sujungtos koralinio rifo žiedu bei lagūna viduryje.
Pingelapiečiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atole gyvena ~250 gyventojų, kurių dauguma kalba Pingelapo kalba ir yra vadinami pingelpiečiais.
Būdamas tarp Ponpėjos ir Kosraės salų, Pingelapas per savo istoriją patyrė abiejų kultūrinę įtaką. Pingelapo tradiciniai vadai gali būti tituluojami vietiniu terminu ‘Aewa (Ouwa) arba Kosraės kalbos terminu Doahkaesa. Jų dinastijos įkūrėju laikomas legendinis Iengir sang Eir[1].
Pingelapas kelis tūkstantmečius buvo maža bendruomenė izoliuota Ramiajame vandenyne. Jos augimą natūraliai ribojo žemės ir išteklių trūkumas. Kelis kartus atolo populiaciją beveik visiškai išnauikino taifūnas. Vėliau populiacija atsikurdavo, bet dėl dažnos kraujomaišos nemažai daliai gyventojų būdinga achromatopsija – visiškas negebėjimas skirti spalvų.
Pirmą kartą atolą europiečiai pamatė 1793 m., kuomet pro šalį plaukė britų laivas Sugar Cane. Vėliau Pingelapas tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Nuo XIX a. pingelapiečiai ėmė vis dažniau kurtis didesnėse Mikronezijos salose, pirmiausia Ponpėjoje, su kurios gyventojais sieja kalbiniai ir kultūriniai panašumai. Vienas didžiausių persikėlimų įvyko XX a. pradžioje, po Sokeso sukilimo, kuomet iš Sokeso salelės ištrėmus vietos gyventojus, į jų vietą atkelti po taifūno nukentėję pingelapiečiai. Jie ir dabar sudaro šios salelės gyventojų daugumą.
Antrojo karo pradžioje atolo gyventojų skaičius siekė apie 1000. Tačiau čia bazavęsi Japonijos imperijos kariniai daliniai atnešė tokias ligas, kaip gonorėja, dizenterija. Tai stipriai sumažino gyventojų skaičių atole. Po karo įdiegus modernias medicinos priemones, gyventojų vėl ėmė sparčiai augti, dėl ko pingelapiečiai masiškai migravo iš salos.[2] Šiuo metu didžioji dalis pingelapiečių gyvena nebe savo tėvynėje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Traditional Polities of Federated States of Micronesia
- ↑ Damas, David (1994). Bountiful Island: A Study of Land Tenure on a Micronesian Atoll. Wilfrid Laurier University Press. ISBN 0-88920-239-7.
| ||||||||||||||||||||||||||
