Pijus Glovackas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pijus Glovackas
Gimė: 1902 m. vasario 3 d.
Šilbaliai, Bartninkų valsčius
Mirė: 1941 m. birželio 24 d. (39 metai)
netoli Utenos
Sutuoktinis(-ė): Ona Lastauskaitė
Veikla: komunistinis veikėjas
Partija: 1920 m. LKP

Pijus Glovackas (1902 m. vasario 3 d. Šilbaliuose, Bartninkų valsčius – 1941 m. birželio 24 d. netoli Utenos) – Lietuvos komunistinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19201928 m. LKP narys. 1922 m. pašalintas iš Vilkaviškio gimnazijos, įstojo į Marijampolės realinę gimnaziją. 1923 m. įstojo į Lietuvos universitetą. Redagavo LKP laikraštį „Darbininkų atstovas“, su Karoliu Požėla vadovavo universiteto studentų marksistų draugijai „Atžala“. 19251926 m. LKJS CK sekretorius. Už antivalstybinę veiklą 1923–1925 m. ir 1926–1939 m. kelis kartus kalintas. 1927 m. nuteistas mirti, bet, atsisakęs LKP nusistatymo neduoti malonės prašymo, jį padavė ir mirties bausmė buvo pakeista kalėjimu, 1939 m. liepos mėn. amnestuotas. 1928 m. birželio mėn. dėl malonės prašymo ir dėl kritiško požiūrio į to meto LKP vadovybės politiką iš partijos pašalintas. 1939–1940 m. dalyvavo judėjime prieš autoritarinę Antano Smetonos valdžią, bendradarbiavo nelegaliame laikraštyje „Už liaudies teises“. [1]

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio-rugpjūčio mėn. LSSR Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius, prisidėjo prie ministerijos likvidavimo. Nuo 1940 m. rugpjūčio 25 d. LSSR Valstybinės plano komisijos pirmininkas, 1941 m. gegužės-birželio mėn. Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas, padėjo sovietizuoti Lietuvą. SSRS-Vokietijos karo pradžioje traukdamasis į SSRS per klaidą Raudonosios armijos kareivio nukautas. [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Judita KomodaitėPijus Glovackas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 640 psl.
  2. Pijus Glovackas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 769 psl.