Pieter Coecke van Aelst

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
P. Kuko van Alsto portretas (graviūra, 1572)

Piteris Kukas van Alstas (ol. Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550 m.) – XVI a. renesanso Nyderlandų flamandų dailininkas, skulptorius, architektas. Gobelenų ir vitražų dizaineris, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piteris Kukas van Alstas gimė 1502 m. rugpjūčio 14 d. Alste, kur jo tėvas užėmė mero padėjėjo (ar vicemero) pareigas. Piteris Kukas tikriausiai mokėsi Briuselyje pas Bernaert van Orley. Pasak Karel van Mander, jis 1525−1526 m. keliavo į Italiją ir šios kelionės metu buvo ypač paveiktas italų dailės kūrėjų. 1527 m. jis įstojo į Antverpeno tapytojų gildiją, nuo 1529 m. pradėjo priimti mokinius. Vienu jo mokinių tikriausiai buvo Piteris Breigelis Vyresnysis, susijęs giminystės ryšiais. 1533 m. Piteris Kukas atliko kelionę į Konstantinopolį. Pagal iš šios kelionės parvežtus piešinius jo žmona Mayken Verhulst po dailininko mirties paruošė seriją graviūrų, kuriomis Piteris Kukas geriausiai žinomas. Nei vienas tapybos darbas negali būti jam vienareikšmiškai priskirtas. Jo garsiausiu paveikslu buvo „Paskutinė vakarienė“, žinoma iš daugiau nei 40 jo dirbtuvėse sukurtų kopijų. Prieš mirtį dailininkas tapo imperatoriaus Karolio V dvaro tapytoju. Gyvenimo metu Piteris Kukas buvo vienu svarbiausių Antverpeno dailininkų, tačiau per amžius jo dailė pasimiršo. Didžiausią reikšmę jis turėjo savo publikacijomis, ypač išverstu Sebastiano Serlio architektūros traktatu, kuriomis platino italų renesanso idėjas Nyderlanduose. Piteris Kukas van Alstas mirė 1550 m. gruodžio 6 d. Briuselyje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka