Pietų Marutea

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 21°31′ p. pl. 135°33′ v. ilg. / 21.517°š. pl. 135.550°r. ilg. / 21.517; 135.550

Atolo palydovinė nuotrauka

Pietų Marutea (pranc. Marutea Sud, Marutea-i-runga) arba Nuku Nujis (Nuku-nui) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijos rytuose, 1470 km į rytus nuo Taičio, Tuamotu salyne, nors administraciškai priskiriamas Gambjė saloms. Plotas – 14 km², su lagūna – 112 km².

Atolas yra 20 km ilgio ir 8 km pločio. Salos žemos, mažos. Salelės yra beveik visose koralų žiedo vietose.

2012 m. Pietų Marutea saloje gyveno 111 žmonių. Šiaurinėje atolo dalyje yra Auorotinio kaimas, ten yra ir privatus aerodromas. Perlų rinkimas.

Salą 1606 m. pasiekė ispanas Pedras Fernandesas de Kirosas ir pavadino San Telmu. 1791 m., ieškodamas „Baunti“ maištininkų, čia lankėsi britų jūrininkas Edvardas Edvardsas.

Sala vadinama Pietų Marutea nuo kitame Tuamotu salyno gale esančios Šiaurės Marutea salos.