Pierre-Narcisse Guérin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
P. N. Gereno portretas, 1801 m., aut. Robert Lefèvre

Pjeras Narsisas Gerenas (pranc. Pierre-Narcisse Guérin, 1774–1833 m.) – Prancūzijos vėlyvojo klasicizmo tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pjeras Narsisas Gerenas gimė 1774 m. kovo 13 d. Paryžiuje. Jis mokėsi Prancūzijos akademijos mokykloje Paryžiuje pas Jean-Baptiste Regnault. 1797 m. P. N. Gerenas laimėjo „Romos prizą“ jauniesiems dailininkams ir išvyko tobulintis į Romą, kur jį Prancūzijos akademijoje mokė belgų dailininkas Joseph-Benoît Suvée. 1799 m. sėkmės sulaukė jo paveikslas „Marko Seksto sugrįžimas“. Grįžęs į Prancūziją P. N. Gerenas tapė melodramatišku klasicistiniu stiliumi, labai įtakotu Ž. L. Davido dailės. Jo paveikslai buvo populiarūs ir napoleoninėje Prancūzijoje jis buvo vertinamas antru paklausiausiu tapybos mokytoju po Ž. L. Davido. Jo mokiniais buvo Eženas Delakrua ir Teodoras Žeriko.

P. N. Gerenas buvo svarbus dailininkas tuo metu klasicizmui pereinant į romantizmą, tačiau po mirties jo tapytojo autoritetas ženkliai smuko. 1815 m. sukurtas paveikslas „Enėjas pasakoja Didonei Trojos miesto nelaimes“ laikomas geriausiu P. N. Gereno kūryboje. 1822−1828 m. tapytojas vadovavo Prancūzijos akademijai Romoje (Paryžiaus Prancūzijos dailės akademijos padalinys). 1829 m. jam suteiktas barono titulas. Pjeras Narsisas Gerenas mirė 1833 m. liepos 16 d. Romoje. Reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro paveikslai antikinės istorijos ir mitologijos temomis.

Kūrinių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka