Auksuotoji smulkiažvynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Phaeolepiota aurea)
Phaeolepiota aurea
Auksuotoji smulkiažvynė (Phaeolepiota aurea)
Auksuotoji smulkiažvynė (Phaeolepiota aurea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Smulkiažvynė
( Phaeolepiota)
Rūšis: Auksuotoji smulkiažvynė
( Phaeolepiota aurea)
Index Fungorum

Auksuotoji smulkiažvynė (Phaeolepiota aurea) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, smulkiažvynių (Phaeolepiota) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Pamiškės, pagiriai, krūmynai, pagrioviai, žolėtos paežerės, paupiai.

  • Augimo laikas

Vasara antra pusė, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Geltoni, aukso spalvos, stambūs vaisiakūniai, auga grupėmis.

Vaisiakūniai dideli, stambūs. Kepurėlė iki 35 cm skersmens ir didesnė, aksomiška, smulkiai grūdėta, žvynuota, aukso spalvos. Jauni lakšteliai pridengti odišku geltonu grūdėtu apvalkalu, vėliau - laisvi, gelsvai rudi, siauri. Kotas 8–15 (20)×2–6 cm, į pamatą storėjantis, su plėveliniu geltonu žiedu, virš kurio balsvas, gelsvas lygus, žemiau jo grūdėtas, žvynuotas, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, stora, be ypatingo kvapo, nekarti. Sporos verpstiškos, didelės, 9–13×4,5–5,5 μm.

Būdingi požymiai: mėsingi, dideli vaisiakūniai žvynuoti, grūdėti, su ryškiu grūdėtu, geltonu žiedu.

Auga didelėmis grupėmis, kartais ratilais, durpingose žemėse. Valgoma. Dažna. Didelės kepurėlės ir kotai nevartojami.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 208 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]