Pezaro Madona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pezaro Madona
Frari (Venice) nave left - Altar of Madona di Ca'Pesaro.jpg
Menininkas Ticianas
Metai 1519-1526
Meno kryptis Aukštasis renesansas
Tipas aliejus, drobė
Matmenys 478 cm × 268 cm
Miestas (vieta) Frari bažnyčia, Venecija
Muziejus

Pezaro Madona (kitaip Pezaro šeimos Madona, it. Madonna di Pesaro, Pala Pesaro, Madonna di Ca' Pesaro) – vienas garsiausių italų renesanso dailininko Ticiano (apie 14881576) paveikslų, esantis Santa Maria Gloriosa dei Frari bažnyčioje Venecijoje.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslas buvo užsakytas nutapyti Ticianui 1519 m. įtakingos Venecijos Pezaro giminės atstovų. Paveikslas buvo skirtas įamžinti Venecijos respublikos pergalei prieš turkų osmanų laivyną Santa Maura jūrų mūšyje. Mūšio metu venecijiečių laivynui vadovavo vyskupas-admirolas Jakopas Pezaras. Pergalė mūšyje buvo menkos reikšmės, tačiau ženkliai pakėlė Pezaro giminės prestižą Venecijos respublikoje. Paveikslas buvo dedikuotas Mergelei Marijai ir suplanuotas Pezaro koplyčios altoriui Santa Maria Gloriosa dei Frari bažnyčioje, kurioje tik prieš keletą metų Ticianas nutapė garsųjį altorinį paveikslą „Paėmimas į dangų“.

Tapydamas paveikslą Ticianas nebuvo saistomas ikonografinių reikalavimų ar reikalavimų dėl paveikslo dydžio. Pezaro giminė galbūt kaip tik tikėjosi iš dailininko inovatyvumo ir išskirtinumo. Ticianas nutapė Madoną aukštame soste su Kūdikiu peizaže ir dviem kolonomis. Paveikslo scenos traktavimo inovatyvumas pasireiškia tuo, kad Madonos sostas yra pastumtas iš paveikslo centro ir nėra viename plane ties žiūrovo akimis, o pasuktas diagonaliai. Nepaisant to, kompoziciškai Ticianas pasiekė, kad Madona su Kūdikiu išlaikytų paveiksle centrinę ir svarbiausią vietą. Prie Madonos kojų vaizduojamas Šv. Petras su knyga ir aiškiai matomu raktu nuo rojaus vartų, kuriuo Ticianas pakeitė tokio pobūdžio paveiksluose vaizduojamus muzikuojančius angelus.

Netradiciškai paveiksle yra daugiau to meto veikėjų nei vaizduojamų šventųjų. Žemiau, iš dešinės nuo Madonos, kareivis su šarvais pristato Madonai turkų belaisvį. Šalia klūpantis vaizduojamas paveikslo užsakovas Jakopas Pezaras. Kitoje Madonos sosto pusėje vaizduojami Šv. Pranciškus, Frari bažnyčios globėjas, ir Pezaro giminės nariai. Virš Madonos vaizduojami 2 putti, kurie prilaiko kryžių, ant kurio bus nukryžiuotas Jėzus Kristus. Kūdikis Kristus vaizduojamas nerūpestingai žaidžiantis su motinos skara. Dvi vaizduojamos kolonos žymiai padidina perspektyviojo vaizdavimo įspūdį ir iliuziškai praplečia paveikslo erdvę lyginant su paveikslo rėmu, tačiau kokiai architektūrinei konstrukcijai jos priklauso ir kokia jų prasmė paveiksle, lieka spėjimų klausimu. Raudona didžiulė vyskupo karo vėliava subalansuoja paveikslo spalvines dermes su raudona Mergelės Marijos suknele (kančios simboliu). „Pezaro Madona“ laikomas vienu garsiausių ir reikšmingiausių Ticiano ir, apskritai, venecijietiškos bei renesanso dailės kūrinių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bruce, Cole. Titian and Venetian painting, 1450-1590. Westview Press, - 1999. ISBN 0-8133-9043-5. p. 83-84
  • Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Renaissance Art. The Scarecrow Press, Inc. – 2008. p. 249

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]