Petras Stankeras
Petras Stankeras (g. 1948 m. birželio 29 d. Trakuose) – Lietuvos istorikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. baigė Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, įgijo istoriko specialybę. 1973–1977 metais Lietuvos Centrinio valstybės archyvo vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1977–1982 metais Organizacinio techninio kelių tiesimo tresto vyresnysis inžinierius. Nuo 1982 m. kovo 29 d. iki 1990 m. LTSR vidaus reikalų sistemos pareigūnas; nuo 1990 iki 2000 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, pulkininkas leitenantas; nuo 2000 m. iki 2010 m. lapkričio 25 d. Vidaus reikalų ministerijos karjeros valstybės tarnautojas, rengė strateginius planus[1]. Yra Lietuvos policijos veteranų asociacijos narys.
2000 m. apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema “Lietuvių policija nacių okupacijos metais 1941–1944 (Organizacinė struktūra ir personalas)”. 12 mokslinių monografijų bendraautoris, 250 straipsnių Lietuvos, Lenkijos ir JAV mokslo ir mokslo populiarinimo leidiniuose autorius. Nuo 15 metų amžiaus domisi Antrojo pasaulinio karo istorija, Vokietijos nacionalinio socializmo istorija, Italijos fašizmo istorija ir Lietuvos policijos istorija. Yra surinkęs 20 000 asmens kortelių kartoteką, 100 000 nuotraukų.[2] Petras Stankeras yra trijų monografijų recenzentas, mokslinių komentarų knygose ir publikacijų Internete autorius. Dalyvavo ir darė pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse istorikų konferencijose, dalyvavo Lietuvos Respublikos radijo stočių laidose. Atliko Interneto tinklapio iliustracijų mokslinę-teisinę ekspertizę. Lietuvos karo istorijos draugijos valdybos narys.
2010 m. lapkričio 8 d. Veide paskelbė jo straipsnį, kuriame rašė: Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A.Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija). Veidas vėliau atspausdino šio sakinio pataisymą be žodžio neva. Septyni sakiniu pasipiktinę Europos sąjungos ambasadoriai parašė laišką, kurio pagrindu 2010 m. lapkričio 25 d. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis spaudė Petrą Stankerą atsisakyti darbo.[3] [4] Petras Stankeras asmeniškai neneigė Holokausto, tiesiog abejojo dėl žuvusiųjų skaičiaus, kuris galėjo būti didesnis ar mažesnis.[2] Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą Petro Stankero baudžiamojoje byloje, nesant nusikalstamos veikos[5] . Simono Vyzentalio centras pasmerkė Lietuvos prokuratūros sprendimą nutraukti prieš jį bylą dėl Holokausto neigimo.[6] Dovid Katz žodžiais, tai pirmas kartas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kad paneigtas Holokaustas.[7]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių policija 1941–1944 metais (1998) ISBN 978-9-9867-5717-7
- Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare (2008) ISBN 978-5-4170-0958-7
- Литовские полицейские батальоны. 1941–1945 гг. Москва (2009) ISBN 978-5-9533-3897-4
- Pralaimėta Adolfo Hitlerio kova (2014) ISBN 978-5-417-01075-0
- Stankarų giminės kronika (2014) ISBN 978-609-408-540-6
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stankeras Petras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XXII. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, 448 psl.
- ↑ 2,0 2,1 „Istorikas Petras Stankeras: “Mano publikacija Simono Vyzentalio centrui užkliuvo greičiausiai siekiant pragmatiškų tikslų”“. Suarchyvuotas originalas 2014-10-14. Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 26 d..
- ↑ „Dėl pastabų apie holokaustą iš VRM pasitraukęs istorikas Petras Stankeras sako patyręs ministro spaudimą“. Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 26 d..
- ↑ „P.Stankeras: iš darbo man buvo liepta išeiti per valandą“. Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 26 d..
- ↑ Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. vasario 11 d. nutarimas.
- ↑ „Wiesenthal Center Blasts Acquittal of Holocaust Denier Petras Stankeras“. Suarchyvuotas originalas 2014-03-27. Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 26 d..
- ↑ „Dovid Katz: Lietuvos Holokaustas buvo neįtikėtinai baisus“. Suarchyvuotas originalas 2014-03-27. Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 26 d..