Petras Seibutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Petras Seibutis (1898 m. liepos 16 d. Pakalniškių vienkiemyje, Rokiškio apskr. – 1991 m. sausio 16 d. Troškūnuose, Anykščių r.) – vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, dirbo Radviliškio raštinėje. Labai gerais pažymiais baigė J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune. Iš pradžių vargonininkavo lenkų bažnyčioje Kaune ir Kazlų Rūdoje, o vėliau – Jūžintuose (Rokiškio r.), Naujasodėje (Rokiškio r.). Apie 25 metus vargonininkavo Tryškiuose (Telšių r.), vadovavo bažnyčios ir šaulių chorams. 1938 dainų šventei Klaipėdoje parengė 29 dalyvių bažnytinį chorą. Pokario metais dvejus metus mokytojavo Tryškių vidurinėje mokykloje. Paskui vargonininkavo Žarėnuose (Telšių r.), Alsėdžiuose (Plungės r.) ir Kamajuose (Rokiškio r.). Paskutinė darbovietė buvo Troškūnai (Anykščių r.), kur vargonininkavo ir vadovavo chorui apie 28 metus. Iš viso P. Seibutis Lietuvos bažnyčiose vargonininkavo ir vadovavo chorams apie 75 metus.

Duktė Irena Seibutytė-Duonelavičienė baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą–technikumą (choro dirigavimo specialybė) ir Šiaulių pedagoginį institutą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.