Petras Plumpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Plumpa
Gimė: 1939 m. sausio 6 d. (79 metai)
Ratkūnuose, Suvainiškio apyl., Rokiškio apskr.
Veikla: Lietuvos disidentas, publicistas, religinis mąstytojas
Žymūs apdovanojimai:

Petras Plumpa (g. 1939 m. sausio 6 d. Ratkūnuose, Suvainiškio apyl., Rokiškio apskr.) – Lietuvos disidentas, publicistas, religinis mąstytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją su centru Pandėlio vidurinėje mokykloje: bendradarbiavo leidžiant nelegalų laikraštėlį „Laisvės balsas“ bei platino lapelius. Parašė apsakymą „Prie Nemuno" bei rašė romaną apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą „Kruvina pašvaistė“.

1958 m. vasario 16 d. ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos trispalvę. Netrukus su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, tačiau ji gyvavo neilgai: 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir su septyniais draugais nuteistas septyneriems metams – ištremtas į Mordoviją, kur kalėjo lageriuose. Ten teko dirbti priverstinius darbus: metalo tekintojo, siūti pirštines ir įrankių maišelius, dirbti katilinėse kūriku, užpildyti elektrinių šildytuvų elementus kenksmingu smėliu. Darbo savaitė truko 6 dienas, kasdien dirbant po 8-9 valandas.

1965 m. sugrįžo į gimtinę. Dirbo kolūkyje statybininku ir vairuotoju, vėliau – santechniku Vilniuje. 1968 m. Pradėjo dirbti Kaune, „Žemprojekto“ techniniame skyriuje. Ten nelegaliai rotaprintu daugino katekizmus ir Tihamerio Totho knygutę „Jaunuolio būdas“ (3000 egz.), kurią išvertė filosofas Antanas Maceina.

Nuo 1969 m. perėjo į nelegalų gyvenimą Pluiro pavarde, kuria įregistravo santuoką ir vaikus. Nuo tada užsiėmė tik nelegalios literatūros leidyba: su aparatu „Era“ daugino Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Stasio Ylos knygas, Molotovo-Ribentropo pakto medžiagą, iš Maskvos disidentų gautą literatūrą. Disidentams nelegalams Maskvoje teikdavo informaciją leidiniui „Dabarties įvykių kronika“ („Chronika tekuščich sobytij”). Jiems perdavė Lietuvos katalikų memorandumo 17 000 parašų tuometiniam Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui Kurtui Waldheimui.

Bendravo su kun. Juozu Zdebskiu bei kitais rezistentais – kovojo už žmogaus teises, tarėsi kaip išsaugoti Lietuvos kultūrą. 1972 m. kartu su kun. Sigitu Tamkevičiumi pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Slėptuves įrengęs turėjo Raudondvaryje, Zapyškyje, Kaišiadorių rajone, Kaune 14-jo Kranto ir Kalniečių gatvėse. 1974 m. vėl buvo nuteistas 7 metams.

Po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1996 m. paskelbė dokumentą apie pavojus Lietuvai dėl Valstybės saugumo komiteto ir priešiškų Lietuvai jėgų veiklos.

1989 m. rugsėjo mėn. tapo „Caritas“ žurnalo atsakinguoju sekretoriumi, nuo 1990 m. birželio mėn. – „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriaus pavaduotoju. Nuo 1991 m. spalio mėn. Kauno kultūros ir švietimo skyriaus inspektorius etikai.

1992 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi. Nuo 1993 m. sausio mėn. LR Vyriausybės patarėjas religijų klausimais. 2001 m. kovo 1 d. atsistatydino iš užimamų pareigų.

1999 m. Valdas Adamkus apdovanojo Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Brolis Albertas PlumpaLietuvos partizanas, kaip ir tėvas kalėjęs GULAG. Brolis A. A. Jonas Plumpa – taip pat Lietuvos partizanas, kalėjęs GULAGe. Brolis Povilas Plumpa, bei A. A. sesuo Eugenija Plumpaitė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]