Petras M. Urbaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Petras M. Urbaitis
Gimė 1911 m. kovo 15 d.
Pakalniškiai, Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis
Mirė 1994 m. liepos 10 d. (83 metai)
San Paulas, Brazilija
Tautybė lietuvis
Veikla kunigas, pamokslininkas, salezietis, misionierius, esperantininkas

Petras M. Urbaitis (1911 m. kovo 15 d. Pakalniškių k., Šeduvos valsč., Panevėžio apskr. – 1994 m. liepos 10 d. San Paule, Brazilijoje) – kunigas, pamokslininkas, salezietis, misionierius, esperantininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Šeduvos progimnazijoje. Mokymosi metais jis aktyviai veikė ateitininkų ir sporto organizacijose. Nuo 1928 m. P. Urbaitis apsigyveno Italijoje. 1931–1951 m. gyveno Kinijoje. Studijavo Honkonge. 1940 m. buvo įšventintas kunigu ir nuo šio meto pradėjo dirbti misijose.

1951 m. buvo areštuotas ir kaltinamas šnipinėjęs; 1952 m. ištremtas iš Kinijos. Atvyko į Italiją, kur Kastelnuovo Don Boske (Asčio provincija) buvo mokytojas ir dvasios tėvas.

Nuo 1977 m. P. Urbaitis apsigyveno Brazilijoje, dirbo Šv. Petro lietuvių parapijoje San Paule, redagavo ir leido esperanto kalba trimėnesinį leidinį „Brazila“.

Petras Urbaitis bendradarbiavo spaudoje, ypač religinėmis ir socialinėmis bei lietuvybės temomis. Bendradarbiavo su Universala Esperanto Asoscio, kovojančia už žmonijos suartėjimą ir taiką. Išvertė ir išspausdino J. Keller „Šiai dienai ir rytojui“ (1964). Yra parašęs knygas: „Kinija – Azijos milžinas“ (1974), Petro Perkumo slapyvardžiu „Dvasinio idealo keliu“ (1979), iliustruotą lietuvių almanachą (1981).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių enciklopedija. T. 32. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965, p. 300.
  • JUKNEVIČIUS, Petras. Nuo Pakalniškių iki Kinijos. Daugyvenės krašto šviesuoliai – 4: konferencijos, įvykusios 2006 m. spalio 14 d. Burbiškio dvare, pranešimų tezės. Panevėžys: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, 2006, p. 9–10.