Petras Kojelavičius-Vijūkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kojelavičių herbas

Petras Kojelavičius-Vijūkas (1622 m. Kaunas1654 m. birželio 12 d. Vilnius) – SJ, Lietuvos kunigas, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Kauno pirklių, giminystės ryšiais su Vijūkais tapusių bajorais, Kojalavičių giminės. Tėvas Jonas Kojalavičius, motina Brigita Beinartaitė, broliai Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Albertas Kojelavičius-Vijūkas. Nuo 1637 m. jėzuitas. Mokėsi Gardino ir Kauno kolegijose. Vilniaus universitete studijavo filosofiją ir teologiją, apie 1653 m. įšventintas kunigu. 16531654 m. Vilniaus universitete dėstė retoriką ir filosofiją. Su broliais A. ir K. Kojalavičiais tėvų namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai.

Išleido „Vilniaus valdovo laidotuvių pamokslą“ (Elogium funebre Palatini Vilnensis) ir „Panegiriką Lietuvos aukščiausiųjų valdovų karališkajai virtuvei“ (Panegyricus Regiae culinae in Lithuania Magistri Supremi, abu 1652 m.). Paliko rankraštį „Vilniaus vyskupų nekrologas“ (Elogia Episcoporum Vilnensium 1651 m.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas BalašaitisPetras Kojelavičius-Vijūkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.