Petras Juozas Pranaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Petras Juozas Pranaitis (1868 m. Panenupių k., Griškabūdžio valsč., Šakių apskr. – 1942 m. sausio mėn. ten pat) – vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muzikos mokėsi pas Naumiesčio parapijos vargonininką – Varšuvos konservatorijos auklėtinį L. Risauską. Brolio kunigo Justino Bonaventūros rūpesčiu apie 1888 m. įstojo į Peterburgo konservatoriją (laisvasis klausytojas). Vargonavimą studijavo pas prof. Johansoną, o muzikos teoriją – pas konservatorijos direktorių A. Rubinšteiną.

Išmokęs vargonuoti, iki 1910 m. buvo vargonininkas Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje, kur subūrė chorą – jame giedojo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Choras nemažai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Minėtinas 1900 m. vasario 17 d. Lietuvių ir žemaičių draugijos surengtas didelis koncertas. Kiti koncertai vyko Marijos teatro rūmuose ar kitur.

P. Pranaitis harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo chorą. Grįžęs į Lietuvą, ūkininkavo tėviškėje. Parašė kūrinių fortepijonuipolkų ir mazurkų, sonatą ir kitų smulkių kūrinėlių. Kūrybiškai bendravo su Vincas Kudirka – savo kūrinius duodavo jam redaguoti ir parengti spaudai.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.