Pervezas Mušarafas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pervez Musharraf)
Pervezas Mušarafas
Pervezas Mušarafas 2008 m.
Gimimo vardas Parvez Muśharraf
Gimė 1943 m. rugpjūčio 11 d.
Delis, Britų Indija
Mirė 2023 m. vasario 5 d. (79 metai)
Dubajus, JAE
Tėvai Sjedas Mušarafudinas, Begum Zarin Mušaraf
Religija islamas
Pakistano prezidentas
Ėjo pareigas 2001 – 2008
Ankstesnis Muhamadas Rafikas Tararas
Vėlesnis Muhamadas Mianas Sumro
Veikla generolas, politikas
Išsilavinimas karinis
Alma mater Kvetos karo mokykla
Žymūs apdovanojimai

Nišane Imtaz
Hilale Imtaz ir kt.

Vikiteka Pervezas Mušarafas

Pervezas Mušarafas (urd. پرویز مشرف = Parvez Muśharraf, 1943 m. rugpjūčio 11 d. – 2023 m. vasario 5 d.) – Pakistano karininkas, šalies prezidentas (2001–2008 m.).[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė musulmonų šeimoje Delyje, tėvas – Britų Indijos užsienio reikalų ministerijos tarnautojas.[2] 1947 m., prasidėjus Indijos ir Pakistano padalijimui, su tėvais pasitraukė į Karačį. 1949–1956 m. gyveno Turkijoje, kur jo tėvas dirbo ambasadoje. P. Mušarafui didelę įtaką padarė Atatiurkas.[2] 1964 m. įstojo į armiją, Kvetoje baigė mokslus karinėje aukštojoje mokykloje, lankė Londono karališkąjį gynybos studijų koledžą. Vėliau ėjo pareigas artilerijos, pėstininkų divizijose, elitinio korpuso vadas (nuo 1995 m.), dėstė Kvetos karo mokykloje. 1965–1971 m. dalyvavo Indijos ir Pakistano kariniuose susidūrimuose Kašmyre.[1]

1998 m. Pakistano ministras pirmininkas Navazas Šarifas paskyrė Pervezą Mušarafą šalies kariuomenės vadu. Spėjama, kad 1999 m. Mušarafo iniciatyva Pakistano pajėgos įsiveržė į Indijos valdytą teritoriją Kašmyre. Vėliau, spaudžiant tarptautinei bendruomenei, Šarifas įsakė pajėgas atitraukti, bet tuo sukėlė nepasitenkinimą kariuomenėje.[1] 1999 m. spalio 12 d., Mušarafui esant užsienyje, Navafas Šarifas atleido jį iš kariuomenės vado pareigų ir stengėsi sutrukdyti jam grįžti į Karačį. Tačiau kariuomenė užėmė Karačio oro uostą, ir Pervezas Mušarafas užėmė valdžią šalyje. Jis suspendavo šalies konstituciją ir paleido parlamentą. Tada iš civilių bei kariškių sudarė Nacionalinę saugumo tarybą, kuri turėjo laikinai valdyti šalį. 2001 m. Pervezas Mušarafas užėmė šalies prezidento pareigas. Po rugsėjo 11 d. įvykių, JAV bendradarbiavo su Mušarafu, siekdamos užkardyti islamo ekstremistus Pakistano–Afganistano pasienyje.[1] Per 2002 m. referendumą P. Mušarafo įgaliojimai buvo pratęsti 5 metams, per 2007 m. rinkimus vėl perrinktas.[2] Nekartą bandyta pasikėsinti į jo gyvybę.[1]

Pervezas Mušarafas 2005 m.

Po 2007 m. rinkimų, Pakistano aukščiausiasis teismas pareiškė, kad tas pats asmuo negali užimti ir kariuomenės vado, ir prezidento pareigų. Tada Mušarafas suspendavo aukščiausiąjį teisėją Iftikharą Muhamadą Čaudhri, ir kovos prieš terorizmą sumetimais paskelbė nepaprastąją padėtį. Vėl buvo suspenduota konstitucija, užkardyta laisva žiniasklaida, pradėta persekioti opozicija. Po mėnesio naujai sudarytas Aukščiausiasis teismas leido jam eiti prezidento pareigas, tačiau Mušarafui teko atsisakyti kariuomenės vado įgaliojimų. 2007 m. gruodį panaikinta nepaprastoji padėtis, grąžintos pilietinės teisės.[1]

2008 m. parlamento rinkimuose Mušarafo Pakistano musulmonų lyga pralaimėjo. Sudaryta nauja vyriausybė pradėjo rengti apkaltą prezidentui. Į valdžią atėję Navazas Šarifas ir Asifas Ali Zardaris siekė nušalinti Mušarafą, keldami jam kaltinimus dėl grubių konstitucijos pažeidimų. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Pervezas Mušarafas atsistatydino ir išvyko iš šalies.[1] Europoje, JAV, Artimuosiuose Rytuose skaitė pranešimus tarptautinės politikos klausimais. 2010 m. įkūrė savo partiją – Viso Pakistano musulmonų lygą.

2013 m. Mušarafas grįžo į šalį, ketindamas dalyvauti rinkimuose, tačiau jo kandidatūra atmesta, jam pareikšti kriminaliniai kaltinimai dėl veiklos einant prezidento pareigas. Mušarafui skirtas namų areštas, vėliau iškelti kaltinimai 2007 m. organizavus pasikėsinimą į Benazir Bhuto.[1]

2016 m. iš namų arešto paleistas, prastos sveikatos Pervezas Mušarafas išvyko į Dubajų. 2019 m. už akių nuteistas mirties bausme kaltinant tėvynės išdavimu (konstitucijos sulaužymu).[1][2] 2020 m. Lahoro teismas šią bausmę apeliacine tvarka atmetė.[3] 2023 m. vasario 5 d. po sunkios ligos Dubajuje mirė.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]