Pelkinė notra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stachys palustris
Pelkinė notra(Stachys palustris)
Pelkinė notra (Stachys palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
(Wikispecies-logo.svg Lamiaceae)
Gentis: Notra
(Wikispecies-logo.svg Stachys)
Rūšis: Pelkinė notra
(Wikispecies-logo.svg Stachys palustris)

Pelkinė notra (lot. Stachys palustris, angl. Hedge nettle, vok. Sumpf-Ziest) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas, priklausantis notros (Stachys) genčiai. Augalas yra daugiametis, priskiriamas nuodingiesiems augalams. Jos gumbai naudojami maistui, taip pat yra naudojama ir liaudies medicinoje.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelkinės notros augalinių dalių smulkus pavaizdavimas.

Šio augalo stiebas keturbriaunis, status, plaukuotas, iki 1 m aukščio, lapai priešiniai, pailgai lancetiški, karbuoti, pamatai širdiški, viršūnės smailios, apatiniai – kotuoti, viršutiniai – bekočiai, stiebas ir lapai apaugę standžiais, žemyn palinkusiais plaukeliais, Lapų pažastyse išaugę žiedų menturiai susitelkę į viršūninius, pertrauktus, varpiškus žiedynus. Taurelė plaukuota, taisyklinga, su 5 trikampiškais nusmailėjusiais danteliais. Vainikėlis nešvariai rožinis, dvilūpis. Apatinė lūpa triskiautė, vidurinė skiautė stambesnė už šonines, lygiakraštė; viršutinė neskiautėta, lygiakraštė, gana plati ir išgaubta. Kuokeliai 4, žydėjimo metu visi susiglaudę, baigiant žydėti išsilenkia į lauko pusę. Vaisiai – šiek tiek pailgi rudi riešutėliai. Vienas augalas gali išauginti jų apie 240. Sėklos dygsta pamažu, geriausiai – kelis kartus peržiemojusios. Pirmaisiais metais išauga tik menkos, silpnai išsišakojusios šaknys, taip pat antžeminės augalo dalys – lapuotos atžalos. Šių apatinės šakutės įsiskverbia į žemę, kur iš jų išauga stiebagumbiai. Tačiau daug didesni stiebagumbiai užauga ant požeminių atžalų. Jie yra keturbriauniai, pailgi gelsvi, sudaryti iš atskirų narelių su dviem pumpurais. Rudenį, nudžiūvus antžeminiai daliai, gumbai lieka žiemoti. Pavasarį arba vasaros pradžioje ji auga toliau ir leidžia lapuotas atžalas.

Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Dauginasi sėklomis.

Paplitimas ir naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga daržuose, laukuose, krūmuose ir pakrūmėse, kirtimuose, dykvietėse, paprastai apydrėgniuose ir drėgnuose dirvožemiuose. Lietuvoje dažna.

Žiedai turi nektaro, lankomi vabzdžių. Augalas nuodingas. Palaipų gumbeliai trapūs, jais augalas lengvai dauginasi ir plinta. Šiuos gumbelius galima virti ir valgyti kaip daržovę. Sėklų aliejus tinka geros kokybės pokosto gamybai. Antžeminė augalo dalis dažo audinius žalia spalva. Kartais vartojamas kaip vaistinis augalas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka