Paulius Uleckas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Paulius Uleckas
Paulius Uleckas.jpg
Gimė: 1959 m. liepos 25 d. (59 metai)
Marijampolė
Tėvas: Vytautas Uleckas
Motina: Aldona Uleckienė
Sutuoktinis(-ė): Jūratė
Vaikai:

Jurgis, Ieva

Veikla: Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
Lietuvos krikščionių demokratų partija
Modernieji krikščionys demokratai
Liberalų ir centro sąjunga
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Nepriklauso jokiai partijai
Alma mater: Kauno politechnikos institutas

Paulius Uleckas (g. 1959 m. liepos 25 d. Marijampolėje) – Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė tarnautojų šeimoje.

Seneliai dirbo prieškarinės Lietuvos valstybės tarnyboje. Tėvo tėvas Mykolas Uleckas po tarnybos caro kariuomenėje baigė policijos mokyklą ir dirbo policininku bei pasienio policininku Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Mamos tėvas Antanas Tekorius baigė mokytojų seminariją ir mokytojavo, vėliau dirbo (prieškarinės) Marijampolės savivaldybėje bei Marijampolės apskrityje.

Tėvai taip pat buvo valstybės tarnautojai. Tėvas Vytautas buvo Marijampolės rajono vyriausias inžinierius žemėtvarkininkas. Marijampolės Vytautų klubo įkūrėjas bei Vytauto Didžiojo paminklo statybos Marijampolės Vytauto parke iniciatorius. Mama Aldona – medikė, šiuo metu pensininkė. Keletą metų darbavosi bei vadovavo Marijampolės šv. Vincento parapijos Caritas organizacijoje.

Mokėsi ir 1977 m. baigė Marijampolės 4-ąją vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Mechanikos fakultetą. 1979 m. studijas turėjo nutraukti, nes buvo įskųstas KGB, tardomas. Jo veikla, pasak tardytojo, buvo „nesuderinama su tarybinio studento veikla“. 19801982 m. tarnavo TSRS kariuomenėje. Sugrįžęs galėjo tęsti studijas. 1985 m. baigė KPI, įgydamas inžinieriaus šilumininko kvalifikaciją. Yra stažavęsis bei mokęsis administravimo darbo Danijoje, Vengrijoje, JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Dvejus metus studijavo politikos mokslus Robert Schuman institute. 2003 m. baigė studijas Kauno technologijos universitete, įgydamas viešojo administravimo magistro kvalifikaciją.

1985–1994 m. Marijampolės UAB „Fasa“ meistras, vyr. meistras, cecho viršininko pavaduotojas. Nuo 1994 iki 1995 m. dirbo Marijampolės miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju ūkio reikalams. Nuo administratoriaus pareigybės įsteigimo Lietuvos savivaldybėse (1995 m.), pradėjo dirbti šį darbą Marijampolės miesto savivaldybėje ir dirbo iki šios pareigybės panaikinimo 2003 m. vasario 25 d.

20042008 m. dirbo UAB „Mantinga“ eksporto vadybininku. Nuo 2008 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje.

Žmona Jūratė (g. 1961), baigusi KTU, dirba valstybės tarnybos sistemoje. Dukra Ieva (g. 1989), sūnus Jurgis (g. 1990).

Ne kartą atstovavęs Lietuvai bei Marijampolei įvairias organizacijas užsienyje. Laisvalaikiu mėgsta skaityti, dirbti sode, darže, meistrauti, statybų darbus, žvejoti, medžioti, kolekcionuoja pašto ženklus. Domisi politika, savivaldos problemomis.

Visuomeninė ir politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. organizavo pirmąją Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupę Marijampolės mieste (tuometiniame Kapsuke) AB „Fasa“ (tuometinė Maisto pramonės automatų gamykla) bei Sąjūdžio grupių steigimą mieste ir rajone, buvo LPS Marijampolės tarybos pirmininko pavaduotoju. Organizavo pirmąjį Tautinį Sąjūdžio mitingą Marijampolėje.

19902003 m. Marijampolės savivaldybės Pavadinimų suteikimo ir keitimo komisijos pirmininkas.

1989 m. parengė scenarijų ir organizavo pirmąjį viešą Vasario 16-tos minėjimą Marijampolėje, bei talkino vykdant pirmąjį (neoficialų) referendumą Lietuvoje dėl Marijampolės vardo atgavimo. 1988 m. įgaliotas Marijampolės sąjūdžio tarybos, iškėlė pirmąją Tautinę Trispalvę vėliavą mieste virš miesto pašto. 1991 m. jam teko organizuoti pilietinį pasipriešinimą Marijampolėje Sausio įvykių ir Rugpjūčio pučo metu. Rašė straipsnius vietinėje spaudoje. Padėjo atkurti Skautų ir Ateitininkų organizacijas Marijampolės mieste.

„Rugpjūčio pučo“ dienomis „išgavo“ TSKP vietinio padalinio archyvą, kuris buvo saugomas sovietinio desantinio pulko kareivinėse. Gauta medžiaga aiškiai atskleidė daugumą klastočių, kurias komunistai naudojo prieš jauną Lietuvos Respubliką.

1992 m. Marijampolės mero B. Beržinio potvarkiais, paskirtas trijų komisijų – TSKP, KGB bei Komjaunimo veiklai tirti ir turtui perimti pirmininku Marijampolėje. Atliekant tyrimus paaiškėjo, jog KGB dokumentuose buvo užrašytas kaip itin pavojingas „tarybinei santvarkai“ ir įrašytas pirmuoju sąraše asmenų, kuriuos reikėtų likviduoti gavus atitinkamus TSKP nurodymus.

19992000 m. vykdant administracinę-teritorinę reformą Lietuvoje, t. y. jungiant Marijampolės miesto ir rajono savivaldybes, paskirtas organizuoti Marijampolės savivaldybės sukūrimą.

1988 m. pakviestas į grupės, siekusios atkurti Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP) gretas. 1989 m. įkūrė LKDP skyrių Marijampolėje, iki 2000 m. buvo renkamas jo pirmininku bei LKDP Tarybos nariu. 2000 m. Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos kūrėjas, MKDS Tarybos narys ir Marijampolės skyriaus pirmininkas. 2003 m. spalio mėn. Liberalų ir centro sąjungos narys, Marijampolės skyriaus pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. 2009 – 2015 m. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.

19901995 m. Marijampolės miesto tarybos deputatas, tarybos pirmininko pavaduotojas. 1995-1997 m., 1997-2000 m., 2000-2003 m. ir 2011 m. (mandato atsisakė) Marijampolės savivaldybės tarybos narys. [1]

1996 m. Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP) buvo išrinkusi kandidatu eiti vidaus reikalų ministro, 1998 m. – susisiekimo ministro pareigas.

Keletą metų buvo Marijampolės Rotary klubo narys. 2000 metais plečiant Europos Judėjimo Lietuvoje organizaciją, įkūrė Marijampolės skyrių, jo pirmininkas. [2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]