Pasikartojanti kalinio dilema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Pasikartojanti kalinio dilema – žaidimas, kurio esmė – daugkartinis kalinio dilemos žaidimas tarp tų pačių žaidėjų.

Priešingai nei kalinio dilemoje čia apsimoka bendradarbiauti. Pajamos per vieną turą yra nedidelės palyginus su visais turais.

Pasikartojanti kalinio dilema geriausiai veikia, kai žinoma, kuris žaidimo turas yra paskutinis. Jei būtų žinoma, kad žaidimas susidaro iš 100 turų, šimtajame ture būtų elgiamasi kaip ir vieno turo kalinio dilemoje. 100-jame ture niekas nebendradarbiaus.

Šiame žaidime paprasčiausia strategija yra „akis už akį“. Tai yra:

  • Į pasitikėjimą atsakius pasitikėjimu laukti pasitikėjimo;
  • Į nepasitikėjimą atsakius nepasitikėjimu laukti pasitikėjimo;
  • Į pasitikėjimą atsakius nepasitikėjimų laukti nepasitikėjimo;
  • Į nepasitikėjimą atsakius pasitikėjimu laukti nepasitikėjimo.

Žaidime daugiausiai praras į kraštutinumus linkę žmonės, o laimės objektyviausias.

Tinkamas pavyzdys yra ginklavimosi varžybos. Vienintelė gera išeitis – toliau ginkluotis, nes egzistuoja galimybė, kad kita pusė nesilaikys ginklavimosi apribojimo susitarimų. Tyrinėjant Graikijos ir Turkijos ginklavimosi varžybas pastebima, kad jos remiasi ne principu „akis už akį“, o greičiausiai vadovaujasi valstybių vidaus politika.

Jeigu vienkartiniame žaidime vyrauja strategija išduoti, tai daugkartinėje strategijoje vyrauja strategija, priklausanti nuo kitų dalyvių elgesio. Sakykime, jei visi visus išduoda, o vienas dalyvis elgiasi „akis už akį“, tai daug gali prarasti tik viename ėjime. Jei žaidime veikia daugiau dalyvių, kurie elgiasi „akis už akį“, tai rezultatas priklauso nuo jų kiekio visuomenėje.

Optimalią strategiją galima nustatyti dviem būdais:

  • Beiso Nešo pusiausvyra: jei nustatyta, kaip statistiškai elgiasi kiti žaidėjai (tarkime, 33 % „akis už akį“, 33 % visada apgaudinėja ir 33 % visada bendradarbiauja), tai strategiją galima apskaičiuoti matematiškai.

Iš tikro nėra visiems priimtino tobuliausios strategijos apskaičiavimo modelio. Jį sunku pritaikyti praktiškai, nes nėra žinoma, kaip elgsis kiekvienas žaidėjas, be to, elgesys gali kisti (net ir patys nesukalbamiausi žaidėjai gali pradėti bendradarbiauti, siekdami tolesnės ir didesnės naudos).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]