Kalinio dilema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galima kalinio dilemos išlošimų matrica
Kalinio dilemos iliustracija

Kalinio dilema – viena iš svarbiausių žaidimų teorijos problemų. Šį žaidimą sukūrė RAND Corporation darbuotojai Melvin Dresher ir Merrill Flood 1950 metais.

Kalinio dilemos sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Du rimtu nusikaltimu įtariamus nusikaltėlius sulaikė už menką nusižengimą. Policija žino, kad jie yra kalti, bet neturi įrodymų. Jeigu:

  • įtariamieji bendradarbiaus tarpusavyje, atsėdės už smulkų nusižengimą (žodis bendradarbiaus taikomas tik nusikaltėliams ir netaikomas policijai; tai reiškia, jie abudu neprisipažins);
  • vienas įtariamasis nutrauks bendradarbiavimą ir prisipažins, o kitas ne. Tada pirmasis bus paleistas, o kitas bus pasodintas už sunkų nusikaltimą;
  • abu prisipažins, abu sės, ir dėl to bausmė bus kiek sumažinta.

Problema yra tokia: nepriklausomai nuo kito įtariamojo elgesio apsimoka prisipažinti. Jei nė viena iš pusių neprisipažintų, abu žaidėjai būtų nubausti švelnesne bausme. Bet pasirinkimą skatina egoistiniai interesai.

Kiti kalinio dilemos variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasdieniame gyvenime pasitaiko situacijų, panašių į kalinio dilemą.

Vienas iš populiariausių šitos dilemos sprendimų būdų yra savanoriškas bausmės prisiėmimas, jei kitas įtariamasis bendradarbiaus. Taip veikia įvairūs „garbės kodeksai“, taip pat ir nusikaltėlių pasaulyje. Jeigu abi pusės laikosi garbės kodekso, bendradarbiaudamos jos laimės.

Kita situacija yra pasikartojanti kalinio dilema – daugkartinis kalinio dilemos žaidimas tarp dviejų žaidėjų. Laimėjimas dėl bendradarbiavimo nutraukimo yra daug kartų mažesnis, negu pralaimėjimas dėl nebendradarbiavimo kituose turuose.

Taip pat egzistuoja ir daugelio asmenų dilemos variantas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]