Pasakojimas apie Tris karalystes
Kitos reikšmės – Trys karalystės (reikšmės).
1591 m. leidimo puslapio pavyzdys | |
| Autorius | priskiriama Luo Guandžongui |
| Šalis | Kinija |
| Žanras | istorinis romanas |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | 三國演義 |
| Šalis | Kinija |
| Kalba | kinų |
Pasakojimas apie Tris karalystes (tradicine kinų k. 三國演義, supaprastinta kinų k. 三国演义, pinjinas: Sānguó Yǎnyì) – XIV a. kinų istorinis romanas, kurio autorystė priskiriama Luo Guandžongui. Romano veiksmas vyksta neramiais Hanų dinastijos ir Trijų karalysčių laikotarpio pabaigos metais Kinijos istorijoje, pradedant 184 m. ir baigiant Vakarų Dzinų įvykdytu krašto suvienijimu 280 m. Romanas pirmiausia paremtas Trijų karalysčių įrašais (kin. 三國志), paliktais Čeno Šou.
Pasakojimai remiasi iš dalies istoriniais faktais ir iš dalies išgalvota istorija. Romane romantizuojami ir dramatizuojami feodalų ir jų saugotojų, bandžiusių išstumti arba atkurti vis silpstančią Hanų dinastiją, gyvenimai. Nors romane veikia šimtai veikėjų, daugiausia dėmesio skiriama trims iš Hanų dinastijos likučių susiformavusiems valdžios blokams, kurie galiausiai sudarė tris karalystes: Cao Vei, Šu Han ir Rytų U. Romane nagrinėjami šių valstybių siužetai, asmeniniai ir kariniai mūšiai, intrigos ir beveik šimtmetį trukusios kovos dėl dominavimo.
Trijų karalysčių romanas pripažintas vienu iš šešių didžiųjų klasikinių kinų literatūros romanų (kiti – „Ties vandens riba“, „Kelionės į Vakarus užrašai“, „Slyvos žiedai auksinėje vazoje“, „Sapnas raudonajame paviljone“ ir „Nerašyta akademikų istorija“). Romanas padalintas į 120 skyrių, parašytas iš 800 000 žodžių, jame veikia beveik tūkstantis personažų, daugiausia istorinių.[1] Romanas yra vienas mėgstamiausių literatūros kūrinių Rytų Azijoje,[2] jo literatūrinė įtaka regione buvo lyginama su Šekspyro kūrinių įtaka anglų literatūrai.[3] Tikėtina, kad tai plačiausiai skaitomas istorinis romanas vėlyvojoje imperatoriškoje ir šiuolaikinėje Kinijoje.[4] Žymaus britų sinologo Herberto Džailzo teigimu, patys kinai romaną laiko didžiausiu iš visų kinų romanų.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Roberts 1991, 940 psl.[paaiškinti]
- ↑ Kim, Hyung-eun (2008-07-11). „(Review) Historical China film lives up to expectations“. Korea JoongAng Daily. Suarchyvuota iš originalo 2011-12-25.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Shoji, Kaori (2008-11-06). „War as wisdom and gore“. The Japan Times. Suarchyvuotas originalas 2021-06-02. Nuoroda tikrinta 2020-05-08.
- ↑ Ng, On-cho; Wang, Q. Edward (2005). Mirroring the Past: The Writing and Use of History in Imperial China. Honolulu: University of Hawaii Press. p. 86. ISBN 0824829131.
- ↑ Herbert Giles (1901). A History of Chinese Literature. London: W. Heinemann. p. 277.