Parkūras
 |
Šį straipsnį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos redakcinius standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Parkūras (pranc. parkour 'distancija, kliūčių ruožas') – sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis.
Parkūras atsirado 1987 m., jo pradininkais laikomi David Belle ir Sébastien Foucan. Parkūre naudojamos gimnastikos, lengvosios atletikos, kovos menų, buildering’o ir kt. technikos, remiamasi tam tikra suvokimo filosofija. Žmonės, užsiimantys parkūru, vadinami treiseriais (pranc. traceur).
Parkūras – savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiuose savo gyvenimo situacijose. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos naudoja treiseriai: jėga ir teisingas jos panaudojimas, mokėjimas greičiau už kitus atsidurti reikiamoje miesto vietoje. Parkūro šūkis – nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti. Parkūras – gyvenimo filosofija ir judėjimo menas.
Parkūras nemoko naudoti kokių nors priemonių, specialios įrangos, ginklų, bet skatina naudotis savo įgūdžiais „čia ir dabar“. Medžiai, stogai, sienos – įprastos treiserių kliūtys. Labai svarbu greitai reaguoti, mokėti įvertinti aplinką ir savo galimybes.
Parkūru užsiimti padeda įvairios disciplinos – kovos menai, lengvoji atletika, gimnastika, laipiojimas ir kt.
