Pariečės–Druskininkų geležinkelis
.jpg)
Pariečės–Druskininkų geležinkelis – buvusi geležinkelio linija, nutiesta XX a. tarpukariu tuometinėje Lenkijoje nuo Pariečės iki Druskininkų. Šiaurinis ruožas, buvęs Lietuvos teritorijoje, yra išardytas, pietinis Baltarusijoje išlikęs.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geležinkelis iki Druskininkų nutiestas XX a. tarpukariu Lenkijos valdžios iniciatyva, kadangi Druskininkai buvo svarbus kurortas, be to, jį labai mėgo Lenkijos maršalas Juozapas Pilsudskis. Linija nutiesta 1934 m., Druskininkų stotis buvo iškilmingai atidaryta 1934 m. spalio 7 d., į ją atvažiavo traukinys „Os 24“, buvo laikomos iškilmingos mišios.[1]
Ruožas veikė 1934–2000 m. ir keliskart keitė priklausomybę: iš pradžių 1934–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939–1945 m. II pasaulinio karo suiručių metu priklausė TSRS ir Vokietijai, 1945–1990 m. buvo TSRS sudėtyje (šiaurinė dalis – Lietuvos TSR, pietinė dalis – Baltarusijos TSR). Žlugus TSRS, ruožas tapo tarptautiniu, kadangi šiaurinė dalis priklausė nepriklausomai Lietuvai, o pietinė – Baltarusijai. 2000 m. rugpjūčio 21 d. traukinių eismas ruožu „Druskininkai – Valstybės siena” buvo nutrauktas.[2] Ruožas uždarytas kaip nepakankamai rentabilus ir nepatogus Lietuvai, kadangi patekti į Druskininkus per Lietuvos geležinkelius buvo įmanoma tik pravažiuojant pro Baltarusiją.
2020 m. Lietuvos susisiekimo ministerija buvo pasiūliusi iniciatyvą atkurti Druskininkų–Gardino geležinkelio ruožą. Darytos prielaidos, kad atkūrus šią liniją būtų kuriama ilgalaikė ekonominė nauda Lietuvai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupei ir Druskininkų savivaldybei.[3] Vėžės atstatymas nuo Marcinkonių iki Baltarusijos ir nutiesimas naujos nuo Druskininkų iki Pariečės kainuotų apie 20 mln. eurų, o Baltarusijos pusėje geležinkelio infrastruktūra sutvarkyta ir veikia.[4]
Stotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ruože buvo dvi stotys – Pariečės geležinkelio stotis ir Druskininkų geležinkelio stotis. Tarp jų 1939 m. minimos dvi stotelės – Jagódka ir Ondyna.[5] Teigiama, kad šių stotelių pavadinimai suteikti J. Pilsudskio dukterų Jagódka ir Wandzia garbei.[6][7][8]
Sovietmečiu atsirado keletas papildomų stotelių Baltarusijos teritorijoje. Ruože buvusios stotys ir stotelės, nurodant atstumą nuo Pariečės stoties:
- 0,0 km Pariečės GS
- 4,4 km Čarnuchos GS
- 6,6 km Nastauniko GS
- 7,0 km Jahodkos GS
- 12,0 km Ondynos GS
- 17,9 km Druskininkų GS
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Otwarcie linii kolejowej Porzecze - Druskieniki. Szukajwarchiwach.gov.pl (tikrinta 2023-10-20).
- ↑ Nijolė Paserbskienė. Ar važiuos traukiniai į Druskininkus? Archyvuota kopija 2023-05-01 iš Wayback Machine projekto. Savaitraštis „Druskonis“, 2000 m. Nr. 21 (554).
- ↑ Siūloma atkurti geležinkelio liniją į Gardiną. 2020-05-12, Alkas.lt (tikrinta 2023-10-20).
- ↑ Svarsto atkurti geležinkelį į Baltarusiją: pasiektų ir Druskininkus, ir Gardiną. 2020-02-09, Lrt.lt (tikrinta 2023-10-20).
- ↑ Rozkład Polska, lato 1939, Str. 304-305, Tab. 514, 515, 516, 517, 519
- ↑ Dobroński A., 2006 — Słona Perła. Medyk Białostocki, 41/42, 6-7: 27–29.
- ↑ Miejsca związane z Józefem Piłsudskim na tle polsko-litewskich badań geośrodowiskowych. Researchgate.net (tikrinta 2023-10-20).
- ↑ Moje Kresy. Druskieniki - kurort marszałka cz. 1. Nto.pl (tikrinta 2023-10-20).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Участок Поречье — Учитель (Railwayz.info)
- Участок Госграница - Друскининкай (Railwayz.info)
- Traukinys „Lietuva“ Pariečėje youtube.com (ištrauka iš filmo „Mano vardas Arlekinas“, 1998)