Paprastoji selaginelė
| Selaginella selaginoides |
|---|
 Paprastoji selaginelė (Selaginella selaginoides) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji selaginelė (Selaginella selaginoides) – pataisūnų skyriaus slepišerainių klasės daugiametis archajiškas sporinis induotis.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Labai nedideli, žoliniai augalai, priklausantys sporinių induočių grupei. Panašūs į samanas. Lapai sporofilai išsidėstę spirališkai, žalsvos, gelsvos spalvos, su liežuvėliais. Stiebai tiesūs. Iš visos Selaginellaceae šeimos, tik Selaginella selaginoides kartu su S. Deflexa rūšimi, neturi rizoforų (šoninių šaknų).[1]
Anatomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Selaginellaceae šeimos atstovai yra heterosporiniai.[1] Megasporangėse ir mikrosporangėse atitinkamai vystosi megasporos ir mikrosporos, jos išsidėsto po vieną specializuotų lapų sporofilų viršutinėse pusėse, kurie susitelkę strobiluose – sporinėse varputėse ūglių viršūnėse.[2] Strobilai yra izofiliniai, kaip ir vegetatyviniai ūgliai. Turi apytakos indus, stelės tipas – protostelė.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauginasi mega- ir mikrosporomis. Vyrauja sporofito karta. Sporofitas ir gametofitas yra savarankiški organzimai. Gametofitas yra trumpaamžis, vienalytis, mikroskopinis, autotrofinis.[2]
Iš zigotos (2n, sporofito karta) išsivysto jaunas sporofitas. Jam galutinai subrendus, strobile esančiose mikrosporangėse susiformuoja mikrosporos, o megasporangėse – megasporos. Abiejų tipų sporos praeina mejozę, kurios rezultatas yra atitinkamai – megasporofilai (n) su megasporomis bei mikrosporofilai (n) su mikrosporomis (ties mejoze baigiasi sporofito karta, 2n ir prasideda gametofito karta, n). Iš mikrosporos vystosi vyriškas gametofitas su spermatozoidais, iš megasporos moteriškas su archegonėje esančia kiaušialąste. Įvyksta susiliejimas, kuris pažymi gametofito kartos pabaigą. Susidaro zigota (2n) ir vėl ciklas kartojasi.[3]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Selaginella genties atstovai paplitę visame pasaulyje, nuo Arkties ir Alpių regiono iki tropikų ir subtropikų, kur yra gausiausia rūšių įvairovė. Dažniausiai aptinkama ten, kur kalkingas dirvožemis, drėgna, pelkėse, miškuose.[4] Skirtingai nei daugelis šios genties rūšių, kurios auga tropikuose, paprastoji selaginelė yra cirkumpoliarinė arktinė-alpinė rūšis, kurios arealas prasideda ten, kur baigiasi medžių paplitimo arealas. Vėlyvojo ledynmečio metu iš Lietuvos teritorijos prieš 14 000 metų atsitraukus paskutiniam ledynui, paprastoji selaginelė paplito tuo metu gausių vandens telkinių pakrantėse ir išnyko vėlyvojo driaso metu (10 900–10 000 14C metų BP).[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 [1] Archyvuota kopija 2020-06-25 iš Wayback Machine projekto., Schneller, J., & Kessler, M. (2020). Spore dispersal of Selaginella denticulata, S. helvetica, and S. selaginoides, and the significance of heterospory in Selaginellacae. American Fern Journal, 110(2), 58.
- ↑ 2,0 2,1 [Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Meldžiukienė A., Juzėnas S., 2009. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai.].
- ↑ [2] Archyvuota kopija 2013-07-11 iš Wayback Machine projekto., TAYLOR, T. (2009). Lycophyta. Biology and Evolution of Fossil Plants, 265–328.
- ↑ [3] Archyvuota kopija 2013-07-11 iš Wayback Machine projekto., Weststrand, S., & Korall, P. (2016). A subgeneric classification of Selaginella (Selaginellaceae). American Journal of Botany, 103(12), 2160–2169.
- ↑ [Gaidamavičius A., Aliukonis A., 2008: Girutiškio gamtos rezervato augalijos raida vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Inter-studia humanitatis. Nr.8. – Šiauliai. ISSN 1822–1114.]