Paprastasis vapsvavoris
| Argiope bruennichi | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis vapsvavoris (Argiope bruennichi) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Paprastasis vapsvavoris (Argiope bruennichi) – vorų (Araneae) būrio, kryžiuočių (Araneidae) šeimos voras.
Tai gana stambūs ir į vapsvas panašūs vorai. Patinų ilgis 5-9 mm, patelių 19-28 mm. Jie aptinkami saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių. Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai.
Voratinklis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis – stabilimentais (sutvirtinimais). Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius – 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę laiko staigiais judesiais siūbuoja tinklą. Tai labai gerai matyti žolės stiebu palietus tinkle tupintį vorą.
Dauginimasis ir vystymasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Poravimosi metu patelė dažnai suėda patinėlį (kanibalizmas), tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Kiaušinėlius deda rugpjūčio mėn. Jų būna 300–400, gelsvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis. Kartais tokius gerai apsaugotus kiaušinėlių kokonus užpuola parazitiniai ichneumonidai, kurie padeda savo kiaušinėlius. Išsiritusios vabzdžių lervos maitinasi vorų embrionais.
.png)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paprastasis vapsvavoris Archyvuota kopija 2007-10-11 iš Wayback Machine projekto.
