Paprastasis gegužlinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Polytrichum commune
PolytrichumCommune.jpg
Paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune)
Mokslinė klasifikacija
Skyrius: Samanūnai
(Wikispecies-logo.svg Bryophyta)
Klasė: Polytrichopsida
(Wikispecies-logo.svg Polytrichopsida)
Eilė: Polytrichales
(Wikispecies-logo.svg Polytrichales)
Šeima: Gegužliniai
(Wikispecies-logo.svg Polytrichaceae)
Gentis: Gegužlinis
(Wikispecies-logo.svg Polytrichum)
Rūšis: Paprastasis gegužlinis
(Wikispecies-logo.svg Polytrichum commune)
Paprastojo gegužlinio sporinės

Paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune) – Polytrichales eilės gegužlinių (Polytrichaceae) šeimos samanų rūšis, auganti puriomis arba tankiomis vejomis.[1]

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiebas dėl paprastesnės sandaros nei induočių augalų literatūroje vadinamas kauloidu. Stiebas ortotropinis, 20-30 cm aukščio, status, pamatinėje dalyje gausūs rudi, daugialąsčiai rizoidai. Žievę (sklerodermį) sudaro iš prozenchiminių ląstelių susiformavęs mechaninis audinys, atlieka atraminę ir apsauginę funkcijas. Po žieve esantis ląstelių sluoksnis vadinamas parenchima. Vidurinis sluoksnis, esantis po parenchima vadinamas centriniu velenu, kurį sudaro leptoidai ir hidroidai.[2]

Lapo skerspjūvis, kuriame matomos asimiliacinių ląstelių grandinėlės

Lapai mokslininkų vadinami filoidais, jie nėra tikrieji lapai. Filoidai būna 10-15 mm ilgio, 1,8-2,4 mm pločio, prasideda rusva makštimi, einant link galo smailėja yliškai. Forma pailgai lacentiška, kraštai aštriai pjūkliški, juos juosia vienaląsčiai danteliai. Filoido viduryje yra gysla, kuri išsišauna iš jo viršūtinės dalies rausvai rudu dantytu šereliu. Filoidą dengia epidermis, viduje yra ramstinis ir sandėlinis audiniai. Virš viršutinio epidermio išsidėsto išilginės filoidų plokštelės - asimiliatoriai - sudarytos iš 5-7 ląstelių sluoksnių, kurie horizontaliai nėra sukibę vienas su kitu. Viršutinė ląstelė visuomet būna didesnė už kitas, įgaubtos formos.[1][2]

Kartų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gegužlinis yra dvinamis augalas - individai būna arba vyriški, arba moteriški. Jei nesporifikuoja, individų atskirti vizualiai neįmanoma.[1]

Gyvenimo cikle vyrauja gametofitas.

Gametofitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gametofitas yra stambus, jam priklauso rizoidai, kauloidas, filoidai. Vyriškųjų individų gametofitų stiebo viršūnėje tarp perigono lapelių susidaro anteridžių santalkos, o moteriškųjų - tarp perigono lapelių archegonių. Anteridžius sudaro spermatogeninis audinys, juosiamas vienasluoksne sienele, ir kojelė. Archegonės yra kolbos formos, sudarytos iš pilvelio, kuriame yra kiaušialąstė, ir kaklelio. Apvaisinimui reikalingas vanduo - spermatozoidus nuo anteridžių į archegones perneša vandens lašai.[1]

Sporofitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sporofitas vystosi iš gametofito audinių. Sporogoną su gametofitu jungia kotelis, vadinamas seta. Setos ilgis 6-12 cm. Jungtis tarp setos ir sporinės vadinama apofize, ant jos yra žiotelių. Sporinė stati, aštriai keturbriaunė, gali būti penkiabriaunė. Tuščiavidurė sporinės dalis, kurioje subręsta sporos vadinama urna. Urnos angą, vadinamą žioriu, juosia peristomo danteliai, kurie esant sausam orui atsilenkia, jog lengviau išbyrėtų sporos. Sporinės dangtelis su trumpu snapeliu, tarp dantelio ir sporinės ertmės yra plona plokštelė - epifragma. Sporinę gaubia plaušuotas gaubtuvėlis (lot. calyptra), kuris yra gametofito liekana. Sporas išnešioja vėjas, joms sudygus formuojasi protonemos, iš kurių išauga gametofitai. Protonemos siūliškos, diferencijuotos į chloronemą, kaulonemą ir turi rizoidus.[3]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis gegužlinis paplitęs beveik visame pasaulyje. Šis augalas aptinkamas šiaurinių platumų tundrose, Šiaurės Afrikoje yra tik Atlaso kalnų grandinėje, taip pat randamas tropikuose - Kenijos kalnuose, Kilimandžare, Ruvenzorio kalnyne, Kamerūno kalnų grandinje bei Kolumbijoje ir pietų platumose - Reunione, Naujojoje Zelandijoje, Tasmanijoje, Makvorio saloje, Pietų Afrikos kyšulio regione.[4] Paprastaisis gegužlinis labai dažnai sutinkamas ir Lietuvoje. Auga puriomis tankiomis žaliomis vejomis įvairių tipų miškuose ir aukštapelkėse.[1]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis gegužlinis yra vaistinis augalas, naudojamas kinų liaudies medicinoje, o šiuolaikinėje medicinoje yra tiriama galybė naudoti šį augalą gydant vėžį.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Naujalis, J.R. et al. Botanikos praktikos darbai Archegoniniai ir žiediniai augalai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 313 p.
  2. 2,0 2,1 Jukonienė, I. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 2003, 400 p.
  3. https://istudy.pk/polytrichum/
  4. V. Sarafis (1971) A biological account of Polytrichum commune, New Zealand Journal of Botany, 9:4, 711-724, DOI: 10.1080/0028825X.1971.10430234
  5. Xiaoxia Cheng, Yaping Xiao, Xiaobing Wang, Pan Wang, Hongxia Li, Han Yan, Quanhong Liu, Anti-tumor and pro-apoptotic activity of ethanolic extract and its various fractions from Polytrichum commune L.ex Hedw in L1210 cells, Journal of Ethnopharmacology, Volume 143, Issue 1, 2012, Pages 49-56, https://doi.org/10.1016/j.jep.2012.05.054.



Commons-logo.svg

Vikiteka