Papa Stauras
60°20′ š. pl. 1°42′ v. ilg. / 60.333°š. pl. 1.700°r. ilg.
Papa Stauras (angl. Papa Stour) – sala Jungtinėje Karalystėje, šiaurės Škotijoje, Šetlando salyno vakaruose, į vakarus nuo Meinlando salos, pietvakariniame Sent Magnuso įlankos pakraštyje. Plotas – 8,2 km². Paviršius kalvotas, iškyla iki 87 m. Kranto linija raižyta, gausu giliai įsiterpiančių įlankų, krantai skardingi. Sala uolinga, durpynų nėra. Aplink Papa Staurą gausu uolų, šcherų. Saloje peri įvairūs jūriniai paukščiai (plėšikai, kirai, mormonai, žuvėdros, fulmarai, narūnėliai ir kt.).[1]
Papa Staure 2011 m. gyveno 15 gyventojų.[2] Pagrindinė gyvenvietė – Bigingsas. Sala pasiekiama keltu iš Vest Buraferto (Meinlando sala).[3] Yra nebenaudojamas lėktuvų pakilimo takas. Verčiamasi smulkaus masto avininkyste, žvejyba.
Papa Stauras gyvenamas nuo neolitinių laikų. XIII a. sala valdyta vikingų. Salos pavadinimas kilęs iš sen. skandinavų Papey Stóra, reiškiančio „Didysis Tėvas“ („tėvais“, papar, vadinti airių vienuoliai). 1469 m. sala pateko Škotijos žinion, bet skandinavų didikai ją valdė iki pat XVII a. 1806 m. pastatyta bažnyčia.[4] XIX a. Papa Stuare klestėjo žvejyba, gyveno ~360 žmonių, tačiau dėl kuro trūkumo ir sumažėjusių laimikių sala palaipsniui ištuštėjo. Dėl uolingų pakrančių apylinkėse sudužo keletas laivų.
-
Kelias Papa Staure -
Malūno griuvėsiai -
Salos skardžiai -
Bažnyčia Bigingse
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Haswell-Smith, Hamish (2004). The Scottish Islands. Edinburgh: Canongate. pp. 449–452.
- ↑ National Records of Scotland (15 August 2013). „Appendix 2: Population and households on Scotland’s Inhabited Islands“
- ↑ „Papa Stour“. Visit Shetland.
- ↑ „Walls and Sandness“, British-history.ac.uk.
