Paola Benincà

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paola Benincà
Gimė 1942 m. (~82 metai)
Veikla kalbininkė
Pareigos profesorė

Paola Beninka (it. Paola Benincà, g. 1942 m.) – Italijos kalbininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paola Beninka yra Padujos universiteto profesorė emeritė, prieš tai profesoriaus pareigas ėjo Milano universitete ir dirbo tyrėja Padujos Nacionalinės tyrimų tarybos Italų dialektologijos centre. P. Beninko moksliniai interesai aprėpia romanų kalbų sinchroninę ir diachroninę sintaksę bei morfologiją, taip pat kalbotyros istoriją. Skyrė daug dėmesio friulų ir venetų kalbų tyrimams. Vieniems iš paskutinių jos darbų priklauso „Grammatica dell’Italiano Antico“ skyriai (redagavo G. Salvi ir L. Renzi, 2010) ir straipsnių rinkinys „Mapping the Left Periphery: The Cartography of Syntactic Structures“, t. 5, kurį ji redagavo su Nicola Munaro (OUP 2010). P. Beninka koordinavo prijungtinės (angl. on-line) duomenų bazės ASIt („Italų tarmių sintaksės atlasas“) darbą.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Interview to Paola Benincà“. ResearchGate. 2016. Nuoroda tikrinta 2021-11-06.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]