Panevėžio žydų ligoninė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Panevėžio žydų ligoninėPanevėžyje buvusi žydų bendruomenės gydymo įstaiga, veikusi nuo 1886 m. iki Pirmojo pasaulinio karo (senoji) ir nuo 1919 iki 1940 m. (naujoji).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panevėžio žydų ligoninė tarpukariu
Ligoninės dešimtmečio sukakties proga (1929 m.) daryta nuotrauka (ligoninės mecenatai, valdyba, personalas)

1886 m. Panevėžyje, privačiose patalpose, mecenatų lėšomis įsteigta nedidelė žydų ligoninė. Iš pradžių turėjo tik 15 lovų, 1891 m. praplėsta: padidintas lovų skaičius, įrengtas vonios kambarys ir pirtis, įsigyta chirurginės įrangos. 1893 m. šalia atidaryta vaistinė, kurioje vargšams vaistai duoti nemokamai.[1] Ligoninė veikė tuometinėje Aptiekos (dabar Elektros) gatvėje.[2]

Pirmojo pasaulinio karo metais ligoninės pastatas rekvizuotas ir paverstas karo lauko ligonine, o po karo negrąžintas, toliau naudotas kariškių reikmėms.[3] Tuo metu Panevėžyje privačia praktika vertėsi mieste gerbiamas gydytojas Šachnelis Abraomas Meras, į kurį žydų bendruomenė kreipėsi su prašymu padėti įsteigti naują ligoninę ir jai vadovauti. Š. A. Meras sutiko su sąlyga, kad pusė ligonių būtų gydomi nemokamai. 1919 m. spalio 14 d. naujoji ligoninė pradėjo veikti, turėjo 20 lovų. Gydymo sąlygos buvo sunkios, trūko lėšų ir gydymo priemonių, siautė epidemijos. 1920 m. Š. A. Meras ligoninę praktiškai išlaikė savo lėšomis, leido jai naudotis savo praktikos patalpomis, įrenginiais ir medicinos priemonėmis. Š. A. Meras ligoninei vadovavo iki savo mirties 1930 m., po jo vadovavimą perėmė Teodoras Gutmanas (iki 1940 m.).[1]

Ligoninė pamažu plėtėsi: 1920 m. pabaigoje joje buvo jau daugiau kaip 60 lovų, 1924 m. – 70. Daugėjant pacientų, ligoninė perkelta į nedidelį mūrinį pastatą Ramygalos gatvėje, 1932 m. ar keleriais metais anksčiau šalia jo pastatytas naujas, didelis korpusas. 1933–1934 m. ligoninė praplėsta, atnaujinta, aprūpinta nauja medicinine įranga. 1937 m. ligoninėje buvo 86 lovos.[1]

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, ligoninė nacionalizuota, prijungta prie Panevėžio apskrities ligoninės. Tuo metu ligoninėje dirbo 51 darbuotojas, jai vadovavo daktaras Levinas.[4]

Sovietmečiu buvusios žydų ligoninės patalpose įsikūrė Panevėžio infekcinė ligoninė.[5] Apie aštunto dešimtmečio pabaigą senasis ligoninės pastatas nugriautas, jo vietoje pagal architekto Juozo Skublicko projektą pastatytas naujas (1982 m.).[6] Prie jo sienos 2015 m. atidengta atminimo lenta gydytojui Šachneliui Abraomui Merui.[7]

Personalas ir pacientai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ligoninėje buvo chirurgijos, ginekologijos ir infekcinių ligų skyriai bei ambulatorija. Dirbo plaučių ligų gydytojas T. Gutmanas iš Vienos, plastinės chirurgijos specialistas profesorius K. Nosenas iš Vokietijos, vaikų ligų gydytojas Bencijonas Chaimas Aizenbudas, chirurgas Mejeris Sobolis, okulistas Jokūbas Lučno, vidaus ligų gydytojas Judelis-Faifušas Borokas ir kiti. Vyriausiąja medicinos seserimi dirbo Tarptautinio Raudonojo kryžiaus apdovanojimo – Florens Naitingeil medalio – laureatė J. Kurcer.[3] Buvo ir gydytojų ne žydų: ausų, gerklės ir nosies ligų specialistas Jonas Statkevičius, chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Kornelijus Micheida, chirurgas Vitalis Gusevas.[1]

Ligoninė priimdavo ne tik žydus, bet ir kitų tautų ligonius; į ją gydytis atvykdavo ir pacientai iš Panevėžio apskrities bei tolimesnių Lietuvos vietovių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Gennady Kofman, Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas. Panevėžys, 2021 m., p. 100–105. Nuoroda tikrinta 2023-12-26.
  2. Ermina Čižienė, Elektros gatvė Panevėžio miesto plėtros ir kultūros kontekste, p. 72. Nuoroda tikrinta 2023-12-26.
  3. 3,0 3,1 Daiva Savickienė, Gyvenimą skyrė panevėžiečių gerovei, Panevėžio balsas, 2020-09-07. Nuoroda tikrinta 2023-12-27.
  4. Donatas Pilkauskas, Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai, Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2022-07-02. Nuoroda tikrinta 2023-12-24.
  5. In memoriam, Lietuvos žydų bendruomenė, 2016-05-26. Nuoroda tikrinta 2023-12-26.
  6. Vaida Repovienė, Žydų palikimas – dvasinė kultūra, Sekundė, 2011-06-23. Nuoroda tikrinta 2023-12-27.
  7. Atminimo lenta Šachneliui Abraonui Merui, Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2023-12-15.