Panerių kalvynas
Panerių kalvynas – erozinis kalvynas pietryčių Lietuvoje, Vilniaus miesto teritorijos pietvakariuose, Neries kairiajame krante. Ilgis iš vakarų į rytus ~5 km, plotis ~2 km. Kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai senovinė erozija ties Neries slėniu suraižė Kirtimų–Salininkų plynaukštės pakraštį, kurį prieš tai išlygino prieledyninės marios ir užklojo smulkus smėlis. Kalvynas sudarytas iš tankaus kalvagūbrių, kalvų ir išsišakojusių sausslėnių tinklo; visi jie sueina į 6 didesnius slėnius. Sausslėniai prasideda stačių šlaitų sufoziniais ir nuošliaužiniais cirkais (pvz., Gariūnų sufozinis cirkas) ir atsiveria į Neries senslėnio trečiąją terasą.
Didesniais Panerių kalvyno slėniais vietomis nutiestos gatvės, kitur veši pievos, plyti laukai. Kalvas, kurių aukštis siekia 160–180 m, dengia Panerių miškas. Aukštesnėse vietose, kur erozija nesuardė priemolio sluoksnio, auga ąžuolų. Po kalvyno morena slūgso storas smėlio sluoksnis.[1]
Panerių kalvynas saugomas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Panerių kalvynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 290